15 švato – ypatinga diena (15 švato – tai Medžių nauji metai).
Tą dieną ravas
Baruchas rengdavo „vaisių stalą“, ant kurio būdavo daugiau nei šimtas skirtingų
rūšių vaisių.
Svarbiausias aspektas, kuriam ravas Baruchas paskirdavo visas
šias vaišes, kad „Žmogus – tai lauko medis“.
Tai yra, žmogus prilyginamas medžiui, todėl iš medžio augimo proceso ir iš žemės darbų žmogus turi mokytis, kaip dirbti Kūrėjui.
Pateikiame ištrauką iš ravo Barucho laiško apie Naujus medžių metus:
„Paaiškinsime
sąsają tarp medžių ir tarp žmonių.
Yra parašyta: „Žmogus – lauko medis“.
Tai
reiškia, visi darbai, reikalingi medžiui, kad jis būtų tinkamas vesti vaisius,
galioja ir žmogui.
Kad žmogus būtų tinkamas „vesti vaisius“, jis turi atlikti visus procesus, kurie priklauso medžiui.
„Vaisiai“ – tai žmogaus tikslas.
Ir
kartą, 15 švato šventinių vaišių metu ravas Baruchas papasakojo, kodėl yra
rengiamos vaisių vaišės.
Jis pasakė:
„Tai yra visas skirtumas tarp šventumo ir
sitros achros.
Kaip parašyta Zohare:
„Kitas, iškastruotas dievas, negalintis
duoti vaisių“.
Ir Zoharo įvado „aSulam“ komentare 22 punkte paaiškinta, kad jo šaltinis
visiškai išdžiūvęs.
O tie, kurie eina šventumo keliu, savo rankų darbu nusipelno
palaiminimo, kad „vaisiai subręstų laiku ir lapai nenuvystų“.
Todėl šiomis
vaišėmis parodoma, jog vaisiai yra svarbiausia“.
O vaisiai šventume yra tai, kad nusipelnome Dieviškumo atvėrimo, kuris pasidaro, kaip stiprėjantis šaltinis, kuris niekada nesustoja, ir kyla pakopa po pakopos, kol nusipelno Kūrėjo atvėrimo.
Kartą rabi Neta Brizel paklausė apie aspektą „Kitas, iškastruotas dievas,
negalintis duoti vaisių“:
„Juk kartais matome tokius, kurie lygtai neina
šventumo keliu ir vis tik turi daug mokinių. O argi mokiniai nėra „vaisiai“?
Ravas
Baruchas atsakė:
„Mokinys yra tarsi mokytojo žinių (supratimo) antspaudas.
Tai
reiškia, kad mokytojo supratimas pereina mokiniui, tačiau tame nėra naujumo aspekto.
Tuo tarpu sąvoka „vaisiai“ reiškia naują dalyką, kurio nebuvo iki šiol, tai yra norą sąlygoti.