kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • שהמעתיקים הללו קנו אצלם שם גדול על חשבוננו, אשר בזה מחזקים ודאי את תורתם המזויפת וקונים כח להכחיש את תורתינו הקדושה. בעה''ס, שפחה כי תירש גבירתה Šie „apsišaukėliai“ naudojasi mūsų išmintimi ir tuo stiprina, bei pagrindžia savo „išgalvotus mokymus“. Taip pat jie įgauna jėgų neigti mūsų šventąją Torą. (Baal Sulamas, „Kai tarnaitė paveldi ponią“ )

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

 
 
 

Uždaryti užduotį




15 švato

 

15 švato – ypatinga diena (15 švato – tai Medžių nauji metai).

Tą dieną ravas Baruchas rengdavo „vaisių stalą“, ant kurio būdavo daugiau nei šimtas skirtingų rūšių vaisių.

Svarbiausias aspektas, kuriam ravas Baruchas paskirdavo visas šias vaišes, kad „Žmogus – tai lauko medis“.

Tai yra, žmogus prilyginamas medžiui, todėl iš medžio augimo proceso ir iš žemės darbų žmogus turi mokytis, kaip dirbti Kūrėjui.  


Pateikiame ištrauką iš ravo Barucho laiško apie Naujus medžių metus:

„Paaiškinsime sąsają tarp medžių ir tarp žmonių.

Yra parašyta: „Žmogus – lauko medis“.

Tai reiškia, visi darbai, reikalingi medžiui, kad jis būtų tinkamas vesti vaisius, galioja ir žmogui.

Kad žmogus būtų tinkamas „vesti vaisius“, jis turi atlikti visus procesus, kurie priklauso medžiui.

„Vaisiai“ – tai žmogaus tikslas.

Ir kartą, 15 švato šventinių vaišių metu ravas Baruchas papasakojo, kodėl yra rengiamos vaisių vaišės.

Jis pasakė:

„Tai yra visas skirtumas tarp šventumo ir sitros achros.

Kaip parašyta Zohare:

„Kitas, iškastruotas dievas, negalintis duoti vaisių“.

Ir Zoharo įvado „aSulam“ komentare 22 punkte paaiškinta, kad jo šaltinis visiškai išdžiūvęs.

O tie, kurie eina šventumo keliu, savo rankų darbu nusipelno palaiminimo, kad „vaisiai subręstų laiku ir lapai nenuvystų“.

Todėl šiomis vaišėmis parodoma, jog vaisiai yra svarbiausia“.

O vaisiai šventume yra tai, kad nusipelnome Dieviškumo atvėrimo, kuris pasidaro, kaip stiprėjantis šaltinis, kuris niekada nesustoja, ir kyla pakopa po pakopos, kol nusipelno Kūrėjo atvėrimo.     


Kartą rabi Neta Brizel paklausė apie aspektą „Kitas, iškastruotas dievas, negalintis duoti vaisių“:

„Juk kartais matome tokius, kurie lygtai neina šventumo keliu ir vis tik turi daug mokinių. O argi mokiniai nėra „vaisiai“?

Ravas Baruchas atsakė:

„Mokinys yra tarsi mokytojo žinių (supratimo) antspaudas.

Tai reiškia, kad mokytojo supratimas pereina mokiniui, tačiau tame nėra naujumo aspekto.

Tuo tarpu sąvoka „vaisiai“ reiškia naują dalyką, kurio nebuvo iki šiol, tai yra norą sąlygoti.