kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

 
 
 

Uždaryti užduotį




Mokytojo baimė – kaip dangaus baimė     מורא רבך כמורא שמים

 

Baal aSulamo patarnautojas rabi Zalman Lemberger pasakojo:

„Mūsų mokytojo elgesys buvo be galo paprastas, jis nedarė kokių nors išorinių veiksmų ir buvo tokiame susijungime su Kūrėju, jog ši būsena jam buvo absoliučiai natūrali.

O iš kitos pusės, buvo aiškiai juntama, kad jis yra ne šiame pasaulyje, kad gyvena ne dėl savęs, ir kad kiekviena akimirka, kurią jis sutinka gyventi, yra tik dėl Kūrėjo.

Maldos metu buvo galima matyti, kaip keičiasi mūsų mokytojo veidas – buvo visiškai aišku, kad jis tuo metu yra toli toli nuo savo fizinės buvimo vietos“.


Dar pasakojo:

„Mūsų mokytojas sėdėdavo savo kambaryje ir kuomet jam prireikdavo manęs, jis paskambindavo specialiai tam įrengtu skambučiu. Baal aSulamui buvo jaučiama didžiulė baimė. Iš tikrųjų, neįmanoma papasakoti, kokia tai buvo baimė. Iš tiesų buvo jausmas, jog priešais yra žmogus, kurio iš tikrųjų čia nėra“.


Baal aSulamo anūkas rabi Šmuelis Ašlagas pasakojo:

„Mano šventam seneliui buvo jaučiama begalinė baimė – visi jausdavo, jog yra šalia Kūrėjo angelo, esančio nepertraukiamame susijungime su Gyvybės Kūrėju.

Kai vedė jauniausias Baal aSulamo anūkas rabi Moše Aronas Menachem, reikėjo, kad kas nors iš šeimos būtų kartu su mano seneliu Šabatų metu.

Tačiau tai buvo be galo sunku, nes būnant šalia jo apimdavo tiesiog siaubinga, nevaldoma baimė.


Pamenu, jog man teko garbė praleisti vieną Šabatą su savo seneliu Baal aSulamu tada iš baimės negalėjau net valgyti.

Ir kai jis akimirkai nusisuko, pasinaudojau proga ir susikišau į burną visą porciją prieš mane buvusios žuvies ir prarijau ją vienu kąsniu nei nekramtęs...

Nuo to karto daugiau nebegalėjau būti mano senelio Šabato vaišėse“.

 

Kartą rabi Abrahamas Aškenazi paklausė Baal aSulamo su mokymu susijusio klausimo.

Buvo dvylikta valanda nakties, ir Baal aSulamas atsakė jam, jog yra užsiėmęs ir negali atsakyti jam, tačiau atsakymą jis gali gauti iš rabi Jehuda Brandvaino.

Rabi Abrahamas nelaukė iki ryto ir tuoj pat patraukė pas rabi Jehudą Brandvainą.

Atstumas tarp Baal aSulamo Beit-midrašo ir rabi Jehuda namų buvo labai didelis, tačiau tai neišgąsdino rabi Abrahamo, kaip ir pliaupiantis lietus.

Pasiekęs rabi Jehuda namus, prikėlė jį iš miego, uždavė savo klausimą ir gavęs atsakymą, tuoj pat sugrįžo į Baal aSulamo Beit-midrašą.

Pasakė apie jį tada Baal aSulamas:  „Šis yra kareivis“.