kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
  • !שבת שלום
  • Šabat Šalom!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas הרב אברהם מרדכי גוטליב

 
 
 

Uždaryti užduotį



Šventos vaišės      עריכת שולחנו הטהור

 

„Šventines chasidų vaišes Baal aSulamas rengdavo kartais netgi Šabatų metu. Ne taip, kaip Jeruzalėje, kur paprastai vaišes ruošdavo tik per šventes.

Šiose vaišėse dalyvaudavo tik nedaugelis, paprastai tie, kurie buvo atvažiavę iš kitų miestų.

Tuo metu Baal aSulamas daug kalbėdavo apie Toros aspektus.

Jis galėdavo keturias ar penkias valandas kalbėti apie Torą, apie Kūrėjo darbo aspektus, ir apie tikslų šio darbo ryšį su aukštutiniais pasauliais.


Pasakojama, jog sykį pas Baal aSulamą buvo dainuojama Toros eilutė „Ir vienas Kūrėjas bus išaukštintas tą dieną“ (Ješaja 2:11), pagal Vyžnicos chasidų melodiją.

Ir vienas iš Baal aSulamo mokinių pasakė, jog ši melodija jiems nepatiko.

Atsakė jam mūsų šventas mokytojas: „Melodija tau nepatiko todėl, kad šis Toros sakinys nerado atgarsio tavo širdyje...“.


Mokinių kelionės pas savo mokytoją  נסיעות התלמידים אל מרן זי''ע

 

Kuomet Baal aSulamas gyveno Tel Avive, jo mokiniai iš Jeruzalės kiekvieną Šabatą siųsdavo vieną iš mokinių ir perduodavo per jį savo prašymus mokytojui.

Kuomet atėjo jo anūko rabi Icchako Agasi eilė, vieno artimo bičiulio sūnūs paprašė perduoti Baal aSulamui prašymą dėl materialaus gerbūvio.

Tačiau rabi Icchakui nebuvo būdinga prašyti materialių dalykų, o tik dvasinių, todėl jis pasigėdijo ir neperdavė šio prašymo.

Priėjo prie jo Baal aSulamas ir paklausė, ar jam nėra perduota kokio nors prašymo.

Rabi Agasi atsakė, jog iš tikrųjų yra, ir kad jam buvo gėda tą prašymą perduoti.

Baal aSulamas pasakė, jog kadangi šiuo atveju jis yra pasiuntinys, privalo atlikti savo misiją.

Tada rabi Agasi pasakė, jog vieno jo bičiulio sūnūs prašo materialaus aprūpinimo.

Baal aSulamas atsakė: „Čia aš ilgai neužtruksiu“.

 

Pasakojama apie rabi Baruchą Moše Lembergerį, jog jis kiekvieną Šabatą vykdavo į Tel Avivą (po to, kai Baal aSulamas persikėlė gyventi į Tel Avivą), tačiau žmona jo neišleisdavo, tad vykdavo be jos leidimo.

Daug kartų paimdavo jo „štraimelį“ (kailinę kepurę, kurią chasidai dėvi šventinėmis dienomis) ir paslėpdavo, manydama, kad taip sutrukdys jam išvykti.

Tačiau tai nesulaikydavo rabi Barucho, nes jis turėjo vieną norą – pabūti šalia savo mokytojo. 

Todėl kiekvieną sykį jis pasiskolindavo iš „štraimelių“ parduotuvės naują „štraimelį“ ir su juo keliaudavo pas Baal aSulamą...“.