Ateik ir pažiūrėk, ką pasakė išminčius ravas A. Even Ezra savo knygoje „Even Mora“.
„Dabar atkreipk dėmesį ir žinok:
Visos priedermės užrašytos Toroje ir tas, kurias pridėjo Tėvai, nors daugelis yra „veiksmo“ arba „žodžiu“, visos yra skirtos tik „širdies“ ištaisymui.
Tai reiškia, kad „visas širdis tikrina Kūrėjas, ir visas mintis supranta“.
Ir atvirkščiai parašyta „Tiesiųjų širdyse“:
Tik „širdis, kuria piktus kėslus“...
Taip pat radau Toroje vieną pasakymą, apimantį visas priedermes:
„Bijok Kūrėjo ir Jam dirbk“ (Dvarim 10 – 20).
Iš tikro žodis „bijok“ apima visas priedermes „nedaryk“ ir „žodžiu“ ir „veiksmu“.
Ir tai yra pirma pakopa, nuo kurios turi žmogus pakilti „darbui“ Kūrėjui,
kas atitinka visas priedermes „daryk“.
Kai žmogus pripratins „širdį“ ir nukreips ją,
kol „susilies“ su Šlovinguoju ir Palaimintuoju Kūrėju,
nes tik tam jis ir yra sukurtas.
Iš tikro žmogus nėra sukurtas įsigyti turto ar pastatyti pastatų ir t.t.
Todėl reikia ieškoti kiekvieno būdo,
kuris atvestų prie „išminties mokymosi“ ir „tikėjimo stiprinimo“ meilės.
Tada Kūrėjas atvers žmogui „širdies akis“ bei duos jam „naują dvasią“,
ir žmogus dar savo gyvenime bus mylimas Kūrėjo.
Ir žinok, kad Tora yra duota tik „širdies žmonėms“,
t.y. Toros raidės, kaip „kūnai“, o „teamim“ – intonacijos ženklai, kaip „sielos“.
Tačiau, jei žmogus nesupras „teamim“, visas jo darbas veltui ir „vėjui“.
Tai panašu į žmogų, verčiantį save suskaičiuoti,
kiek išmoko medicinos knygos lapų,
juk taip iš tikro negalima išmokti gydymo.
Arba, kaip kupranugaris, dėvintis šilką (šilko rūbus),
tai nedaro jokios garbės šilkui ir neatneša naudos pačiam kupranugariui“.
(Iki čia ravo A. Even Ezros citata).
Todėl pasemkime iš išminčiaus žodžių stiprybės kelyje į tikslą,
dėl kurio ir buvo sukurtas žmogus, ir tai – „susiliejimas“ su Šlovinguoju Kūrėju.
Iš tikro žmogus privalo ieškoti:
„Kiekvieno būdo, kuris atvestų prie išminties mokymosi ir tikėjimo stiprinimo meilės.
Kol nusipelnys, kad Kūrėjas:
„Atvers žmogui „širdies akis“ ir duos jam „naują dvasią“,
ir žmogus dar savo gyvenime bus mylimas Kūrėjo“.
Todėl su gilia mintimi pabrėžia, kad dar gyvenime būtų „mylimas Kūrėjo“, t.y. kol žmogus dar nenusipelnė šios pakopos, jo „dvasinis darbas“ nėra tobulas.
Ir šį darbą žmogus būtinai turi atlikti dabar, kaip ir užbaigia Even Ezra:
Tora yra duota „širdies žmonėms“,
kad „įsigyti“ širdį, mylinčią ir besimėgaujančia Kūrėju.
Iš tikro tokie žmonės yra išminčių vadinami „išmintingos širdies“.
Tai reiškia, kad pas juos jau nesileidžia „gyvuliška dvasia“,
tempianti žmogų žemyn.
Juk „blogio instinktas“ tūno širdyje, kurioje nėra išminties.
Ir paaiškina dar, kad Toros raidės yra, kaip „kūnai“,
o „teamim“ – „intonacijos ženklai“, kaip „sielos“.
Todėl, jei žmogus nesupras „teamim“, tai panašu į žmogų,
verčiantį save suskaičiuoti, kiek išmoko medicinos knygos lapų,
juk taip iš tikro negalima išmokti gydymo.
Iš tikro tuo norima pasakyti, kad žmogus būtinai privalo rasti būdus,
kaip „susilieti“ su Kūrėju.
Tik tada jis galės „paragauti Toros skonius“ ,
ir tai „vidinė Toros išmintis“ ir „Jos paslaptys“.
Taip pat žmogus galės paragauti „priedermių skonius“,
ir tai – meilės ir mėgavimosi Kūrėju aspektai.
Tai reiškia, kad be viso šito pas žmogų yra tik „tušti“ žodžiai ir veiksmai,
kaip „kūnai“ be „sielų“.
Tai panašu į žmogų, besistengiantį „suskaičiuoti,
kiek išmoko medicinos knygos lapų“.
Juk aišku, kad žmogus niekada neišmoks gydymo,
kol nesupras pačio gydymo prasmės.
Iš tikro, jei žmogaus mokymas nebus nukreiptas į tikslą,
t.y. į „meilę Kūrėjui“,
tai bus panašu į kupranugarį, dėvintį šilką,
kas nedaro jokios garbės šilkui,
(ir tai nereikalinga pačiam kupranugariui)
Juk šilkas neatlieka savo paskirties.
Ir žmogus neateis prie tikslo, dėl kurio ir buvo sukurtas.