Ateik ir pažiūrėk, toks yra Toros kelias.
Pradžioje, kai Tora pradeda atsiverti žmogui,
Ji duoda jam užuominą רמז (remez – užuomina),
jei žmogus pagavo mintį, gerai.
Tačiau jei žmogus „nepagavo“,
Tora siunčia pas jį (užuominas) ir vadina:
„Naivuoli“.
Iš tikro Tora sako:
„Pasakykit tam naivuoliui, kad prisiartintų,
pakalbėsiu su juo“.
Apie tai parašyta:
„Kas naivuolis tegul užsuka čia, ir neprotingas...“ (Mišlei 9 – 4).
Kai žmogus prisiartina, Tora kalba su juo už „užuolaidos“,
ir paaiškina žmogui dalykus pagal jo supratimo lygį,
kad įsižiūrėtų nors truputį.
Ir tai: דרוש (druš) komentaras.
Po to Tora kalba su žmogumi iš už plonos „paklodės“ mįslėmis,
ir tai – הגדה (agada) alegorija.
Ir kai žmogus pasidaro Toros bičiulis,
Ji atsiveria jam „veidu į veidą“,
ir pasakoja žmogui visas uždarytas paslaptis ir visus uždarytus kelius,
kurie buvo paslėpti Jos širdyje nuo pirmų dienų.
Tada žmogus tampa tobulu – Toros žinovu,
tada jis iš tikro – „namų šeimininkas“.
Juk Tora atvėrė jam visas savo paslaptis,
ir nenuslėpė ir neuždengė nuo jo nieko.
Dabar Tora sako žmogui:
„Matei užuominą, kurią užsiminiau pradžioje – tokios paslaptys buvo joje, taip ir taip“.
Tada žmogus mato, kad prie visų Toros žodžių negalima nei pridėti,
nei atimti nei vieno, ir tada Tora jam פשט (pšat) – paprasta,
ir negalima nei pridėti, ar atimti nuo Jos netgi vienos raidės.
Todėl žmonės turi atsargiai ir atkakliai siekti Toros – būti Jos mylimaisiais.
Kaip mokėmės.