Savo pokalbio metu Meirone Baal aSulamas atvėrė visą „aSulam“ komentaro gilumą
ir didumą ir taip pasakė:
„Jau kalbėjome, jog visiškas susiliejimas ir visiškas suvokimas bendrai dalijasi į 125 pakopas. Ir iki Mašijacho (Išvaduotojo) atėjimo neįmanoma nusipelnyti visų 125 pakopų.
Yra du skirtumai tarp visų kartų ir Mašijacho kartos:
1) tik Mašijacho
kartoje ir
jokioje kitoje galima pasiekti visas 125
pakopas;
2) visose kartose „pakilimo sūnų“ (bnei
alija), nusipelniusių pilno suvokimo ir susiliejimo su Kūrėju, yra mažuma.
Kaip pasakė išminčiai (Vajikra raba): „Vieną žmogų radau iš
tūkstančio, nes tūkstantis įeina į
„kambarį“ (mokytis Torą) ir tik vienas išeina į „šviesą“, t.y. į susiliejimą ir
pilną suvokimą. Tuo tarpu Mašijacho kartoje kiekvienas galės nusipelnyti susiliejimo su Kūrėju ir pilno pasiekimo.
Kaip pasakė pranašas: „ir prisipildys žemė žinojimo apie Kūrėją“... „Ir nebemokys draugas savo bičiulio ir brolis savo brolio, sakydami: „pažinkite Kūrėją“, nes visi žinos apie Mane (Kūrėją) nuo didelio iki mažo“.
Tačiau rabi Šimonas ir jo karta, t.y. Zohar autoriai
(baalei aZohar), pilnai nusipelnė visų 125 pakopų, nors jie buvo ir prieš
Mašijacho kartą.
Taigi, apie rabi
Šimoną ir apie jo mokinius išminčiai pasakė: „Išminčius yra didesnis už
pranašą“. Ir todėl daug kartų Zohare yra pasakyta, kad nebus tokios kartos,
kaip rabi Šimonas ir jo karta iki „Karaliaus Mašijacho“ atėjimo dienų. Būtent
todėl jie ir parašė šį „Didįjį Kūrinį“ – knygą Zohar, kuris „įrėžė“ tokį gilų
pėdsaką visame pasaulyje.
Tai reiškia, kad visos Toros paslaptys, aprašytos
šioje knygoje, pilnai apima visas 125 pakopas. Todėl pasakyta Zohare, kad ši
knyga „atsivers“ tik „dienų pabaigoje“, t.y. Mašijacho atėjimo dienomis.
Ir
kaip sakėme, jei skaitytojo pakopos pilnai neatitinka autoriaus pakopų,
skaitytojas negali pilnai suprasti autoriaus, nes nėra pas juos bendro suvokimo.
Taigi, kadangi Zohar autorių išmintis pilnai siekia visą 125 pakopų aukštį,
todėl negalima jų suprasti, t.y. suprasti knygos Zohar, iki Mašijacho atėjimo
dienų. Tai reiškia, kad kartose, esančiose prieš „Mašijacho atėjimo kartą“ nėra
„bendro suvokimo“ su „baalei aZohar“ (Zohar autoriais).
Todėl knyga Zohar ir negalėjo atsiverti kartose, buvusiose prieš Mašijacho atėjimo kartą.
Ir iš čia aiškus įrodymas, kad mūsų karta priartėjo prie „Mašijacho kartos“.
Todėl mes matome, kad visi ankstesni knygos Zohar komentatoriai nepaaiškino net
dešimt procentų ypač sunkių knygos Zohar vietų. Ir net tie, iš dalies
paaiškinti komentarai, yra labai migloti ir „uždaryti“, beveik kaip ir pati
knyga Zohar.
Tačiau mūsų kartoje nusipelnėme komentaro „Sulam“, kuris yra
pilnas visos knygos Zohar komentaras.
„Sulam“ komentaras nepalieka nepaaiškintos
nei vienos „uždaros“ vietos visame Zohare, o patys komentarai yra suvokiami
paprastu protu, t.y. kiekvienas „vidutinis“ skaitytojas gali tai suprasti.
Ir todėl, kad knyga Zohar atsivėrė būtent mūsų kartoje, tai yra aiškus įrodymas, kad mes esame Mašijacho atėjimo dienose. Kartos, apie kurią parašyta: „Ir bus pilna žemė Kūrėjo pažinimo“, pradžioje“ (čia baigiasi Baal aSulamo kalba).
Meirone buvo važinėjama arkliais kinkomas vežimais. Ir tam, kad sekmadienį nuvežtų savo mokytoją į Meirono gyvenvietės apatinę dalį, jo mokiniai pasinaudojo būtent tokiais vežimais. Tik vietoje arklių vežimai buvo „pakinkyti“ mokiniais, o mokytojas sėdėjo vežime, ir taip jį vežė žemyn, į Meirono gyvenvietės papėdę.
Po to jie išvyko į Tel Avivą, kur Baal aSulamas ketino surengti septynių
dienų linksmumo vaišes, kurios iš tiesų būtų panašios į „Septynių palaiminimų“ dienas
(septynių dienų laikotarpyje po vestuvių jaunavedžiai
kiekvieną dieną dalyvauja vaišėse, kurių metu yra skaitomi „Septyni [vestuvių]
palaiminimai“).
Tačiau jų tarpe pasimaišė „nelabasis“ ir tarp dviejų mokinių įsiplieskė ginčas. Tai sugadino visą džiaugsmą. Kai tai pamatė Baal aSulamas, tuoj pat viską nutraukė.