• Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

יהדות הלכה למעשה 

Praktinis judaizmas

ravas Izraelis Meiras Lavas הרב ישראל מאיר לאו

„Šir aširim“

Pesacho Šabato metu, po „Šacharit“ mados ir prieš Toros skaitymą priimta perskaityti visus aštuonis knygos „Šir aširim“ („Giesmių giesmė“) skyrius – panašiai, kaip Sukot šventės chol-amoed Šabato metu yra perskaitoma visa Koheleto knyga.

Aškenazių bendruomenėse „Šir aširim“ skaitoma iš ritinio, parašyto ant pergamento, ir prieš skaitymą pasakomi du palaiminimai:

„Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuris pašventinai mus Savo priedermėmis ir liepei skaityti ritinį [„Šir aširim“] ir Šeechejanu“.

Kitose bendruomenėse kiekvienas skaito „Šir aširim“ iš knygos, nesakydami jokių palaiminimų. 

Išminčiai teikė šiai knygai ypatingą reikšmę.

Rabi Akiva netgi pasakė:

„Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ – šventų švenčiausia“.

Išminčiai sako, kad „Šir aširim“ išreiškia nesugriaunamą sąjungą tarp mylimojo (Kūrėjo) ir nuotakos (Izraelis).

Visi šios poemos vaizdiniai traktuojami kaip alegorinė Kūrėjo meilės Izraeliui ir Izraelio meilės Kūrėjui išraiška.

Kitose Tanacho knygose ryšys tarp Kūrėjo ir žmogaus daugiausiai grindžiamas baimės jausmu – elementarios bausmės baime arba išaukštintu pagarbos jausmu, šventu virpuliu.

„Šir aširim“ šis ryšys turi visai kitokį – meilės aspektą. Ir šis aspektas yra nepalyginamai aukštesnis, nei baimė. 

Priimta „Šir aširim“ skaityti Šabato išvakarėse, prieš „Mincha“ maldą.

Skaityti „Šir aširim“ per Pesachą yra ypatingai svarbu. 

Halacha taip pat mini paprotį skaityti „Šir aširim“ sederio naktį, po Agados skaitymo.

Jei Pesachas prasideda per Šabatą ir baigiasi per Šabatą – taip, kad visos chol-amoed dienos – šiokiadieniai, tai „Šir aširim“ skaitoma pirmąją šventės dieną.

Kuo ši knyga susijusi būtent su Pesachu?

Visų pirma, „Šir aširim“ – tai ypatingai gražus pavasario aprašymas:

„Nes ruduo jau praėjo, praėjo ir baigėsi lietūs, po visą šalį skleidžiasi pumpurai, atėjo lakštingalų suokimo laikas, ir purplelio burkavimas girdisi mūsų šalyje...“.

Antra, šioje knygoje alegoriškai pasakojama visa Izraelio tautos istorija, jos pavergimo istorija ir jos išgelbėjimas, kuris ateina iš Kūrėjo.

Ypatingą vietą užima išsivadavimas iš Egipto vergijos.

Tokiu būdu „Šir aširim“ – įkvėpta meilės poema – tapo pačia Pesacho šventės esmės išraiška.