• והנה הדרך הזאת היא הדרך הישרה, כי כיון שאין האדם משביע ולא מכריח העליונים, כי אם בכח מעשיו הטובים ובקדושתו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Tai yra „tiesus kelias“, nes žmogus nesinaudoja aukštutinėmis jėgomis ir „neįpareigoja“ jas, o naudojasi tik savo gerų darbų ir šventumo jėga. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות פט  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

89.

Taip pat dabar yra suprantama, kaip gi galima nusipelnyti Kūrėjo meilės pakopos.
Klausėme, kaip gi galima nusipelnyti netgi pirmą meilės pakopą,
t.y. meilės, priklausančios nuo kokios priežasties, pakopą,
kai užmokestis už priedermę tik „pasaulyje, kuris ateis“?
Ir dabar tampa aišku, kad žmogui nereikia konkrečiai gauti užmokesti už priedermę būtent dabar savo gyvenime.
Todėl pabrėžė išminčiai, kad „savo pasaulį „pamatysi“ savo gyvenime“,
o gausi pasaulyje, kuris ateis“.

Tačiau žmogus būtinai privalo visiškai ir absoliučiai tiksliai „pamatyti“, „sužinoti“ ir „pajusti“ ateityje laukiantį užmokestį, dar gyvendamas mūsų pasaulyje.
Ir visą tai žmogus nusipelno pamatyti iš nuostabaus suvokimo,
t.y. „akių atvėrimo šventojoje Toroje“.
Iš tikro tada žmogus ir nusipelno pirmos meilės pakopos,
t.y. meilės, priklausančios nuo priežasties.
Tai ir yra pirmasis „išėjimas“ iš „Kūrėjo veido“ paslėpimo,
ir įėjimas į „Kūrėjo veido“, t.y. gerumo atvėrimą.
Ir šis „matymas“ įgalina žmogų tinkamai vykdyti visą Torą ir priedermes,
taip kad „paliudija jam Žinantis paslaptis,
kad žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės“.