Reikia suprasti aspektą: „atverti sprindį“ dvasiniame darbe.
Iš pradžių buvo „užvertas sprindis“,
o paskui atėjo žmogus ir „atvėrė sprindį“,
bet „užvėrė du sprindžius“.
Išeina, kad dabar yra daugiau uždaryta,
nei buvo prieš tai,
kai atėjo ir atvėrė, t. y. ateina ir padaro dar didesnį uždengimą,
negu buvo.
Juk būtų geriau,
jei iš vis nebūtų atėjęs ir „atvėręs sprindžio“?
Tačiau reikia paaiškinti, kad „atvėrė spindį, ir užvėrė du“ yra dėl to,
kad būtų vieta gilinimuisi (pastangoms).
Tai reiškia, kad dalykas (kalbama apie Toros paslaptis ir skonius) neturi būti atvertas visiems.
Tai turi būti atverta tik tiems,
kuriems to reikia iš tikrųjų,
todėl ir privalėjo „uždengti du sprindžius“.
Tačiau žmonės, pas kuriuos nėra reikmės,
neturi suprasti tuos dalykus,
kuriems jie dar nepasiruošę.
Tik norintys tikrai įeiti į dvasingumą,
bet neturintys pakankamai žinių,
gali duoti pastangas,
kad suprasti, ką uždengė išminčius.
Iš tikro čia kalbama apie trūkstamą Toros ir priedermių supratimą,
kad galėtų žmogus ateiti prie tobulumo.
Išminčiai mums sako,
kad žmogus sukurtas tik tam,
kad vykdytų Torą ir priedermes,
(su teisinga intencija, vidiniu, giliu supratimu).
Todėl, kai sakoma „atvėriau sprindį ir užvėriau du“, reiškia, jei nėra žmogui tikros traukos prie Toros, jis neduotų bereikalingų pastangų.