kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ענין אמת, הוא מה שהאדם מרגיש ורואה לעיניו. ובחינה זו נקראת שכר ועונש, היינו שאי אפשר להרויח שום דבר בלי יגיעה. בעה''ס, שמעתי Tiesa yra tai, ką žmogus jaučia ir mato savo akimis ir tai vadinasi „užmokestis ir bausmė“, nes be pastangų negalime pasiekti jokio dalyko. (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

שלבי הסולם מועדים נעשה נס לשושנים  

Šlavei haSulam „Padarė stebuklą“

ravas Baruchas Ašlagas הרב ברוך שלום הלוי אשלג

 
 
 

Uždaryti užduotį



(Ištraukos)


2.


Baal Sulamas, Baal Šem Tovo vardu, sakė:
kartais žmogus turi pasirinkti iš dviejų skirtingų dalykų,
ir negali nuspręsti kas teisingas.
Patarimas yra tas, kad žmogus turi žiūrėti į tai, kuris dalykas reikalauja daugiau pastangų.


Iš tikro žmogus ir turi rinktis šį dalyką todėl,
nes toje vietoje kur yra pastangos,
t.y. „kūnas“ (egoizmas) nesutinka,
ten tikrai yra šventumas.
Ir šį dalyką žmogus turi skubėti įvykdyti.


Todėl išeina, kad čia yra du keliai:

1. Tikėjimo kelias.

2. Žinojimo kelias.

Ir žmogus turi rinktis „tikėjimo kelią“,
nes kūnas nesutinka su šiuo keliu,
ir tai – šventumo kelias, sąlygojimo kelias.


Tačiau „kūnas“ nori elgtis būtent atvirkščiai,
jam tai atrodo nereikalingi, „nelogiški“ dalykai.
„Kūnas“ (egoistinė logika) nesupranta kam iš vis to reikia,
todėl kūnas visada nori „pabėgti“ nuo tikėjimo aspekto.


Iš to kas pasakyta aišku, kad „stebuklas“, kuris įvyksta žmogui,
jei jis persveria save į „šventumą“, ateina ne iš „blaivaus proto“ pusės.
Iš tikro tai ateina iš „nereikalingo (svetimo)“ kūnui dalyko pusės,
ir tai yra „pastangos“, kuriomis kūnas bodisi.
Todėl „kūnas“ laiko pastangas nereikalingu dalyku,
ir būtent iš šito „priedo“, t.y. kuo žmogaus „kūnas“ bodisi,
atsitinka „stebuklas“ ir žmogus įeina į „šventumą“.


Todėl, kai ateina pas žmogų „iš viršaus“ truputis šviesos,
ir jis pradeda jausti skonį Toroje ir priedermėse,
tada skaitosi, kad žmogus yra „pakilime“.
Ir jei žmogus sako:
„Palaimintas Kūrėjas, dabar aš jau neturiu eiti „tikėjimo keliu“,
bet žinojimas ir malonumas įpareigoja mane vykdyti Torą ir priedermes“,
tuo žmogus pažeidžia „tikėjimo aspektą“.


Todėl, jei žmogus sako:
„Dabar aš jau laisvas nuo „tikėjimo jungo“,
tada jis iškart „krenta“ iš savo pakopos,
nes pažeidė „tikėjimo aspektą“.


Ir kad to neatsitiktų Baal Sulamas perspėjo:
„Žmogus turi priimti malonią (šviesos poveikio) būseną ne kaip pagrindą,
bet kaip liudijimą“.

Tai reiškia, kad žmogus turi galvoti:
„Dabar aš matau, kad tikėjimo kelias, tai tiesos kelias,
ir Kūrėjas nori, kad aš eičiau šiuo keliu.
Todėl aš dabar matau, kad Kūrėjas priartino mane ir truputį „atsidengė“ Save,
ir to pasekoje aš nusipelniau pajusti užtikrintumą, gerumą ir malonumą,
kurį Kūrėjas nori duoti kūriniams, nes tai ir yra kūrimo tikslas.