• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką ravas Baruchas Ašlagas girdėjo iš savo tėvo Baal Sulamo

9.

„Kokie trys dalykai praplečia žmogaus savimonę (supratimą, protą)“?

Šventasis Zoharas aiškina išminčių pasakymą:
„Trys dalykai praplečia žmogaus savimonę (supratimą, protą):

- graži moteris (žmona),

- gražus būstas

- ir gražūs indai“.

„Graži moteris (žmona)“ – reiškia Šventoji Šchina.

„Gražus būstas“ – tai širdis.

„Gražūs indai“ – tai kūno sudėtinės dalys“.

Ir reikia paaiškinti, kad Šventoji Šchina gali atsiverti tikroje savo formoje – „žavesio ir grožio aspekte“, tik kai pas žmogų yra „gražūs indai“, t.y. dalys, išeinančios iš „širdies“.
Tai reiškia, kad žmogus pirmiausiai turi ištyrinti savo „širdį“ (norus), kad ji būtų – „gražus būstas“.

Iš tikro žmogus turi anuliuoti savo egoizmą ir įprasti dirbti dėl malonios dvasios Kūrėjui sąlygojimo, nes tai – „gražūs indai“.
Tada visi žmogaus norai – „indai“, bus ne tik „švarūs“ nuo egoizmo, bet ir tyri – sąlygojantys.

Tačiau, jei taip nėra, t.y. jei „būstas nėra gražus“, sako Kūrėjas Palaimintas:
„Aš ir jis negalime gyventi vienoje vietoje“.
Tai reiškia, kad tarp „šviesos“ ir „indo“ turi būti formų sutapimas.
Todėl, kai žmogus tiek „prote“, tiek „širdyje“ priima tikėjimą tyrumo aspektu,
tada jis nusipelno „gražios moters (žmonos)“.

Tai reiškia, kad Šventoji Šchina atsiveria jam visame savo grožyje ir žavesyje.
Ir tai praplečia žmogaus savimonę (supratimą, protą).
Iš tikro malonumo ir džiaugsmo, kuriuos tada žmogus jaučia dėka,
atsiveria jam Šventoji Šchina, ir pripildo visus išorinius bei vidinius žmogaus indus (norus).
Ir tai vadinasi „savimonės (supratimo, proto) praplėtimu“.
Nusipelnyti to galima:
„Pavydo, aistros – gašlumo ir garbės troškimo“ dėka, kurie – „išveda žmogų iš šio pasaulio“.

Paaiškinimas.
„Pavydas“ – Šventosios Šchinos pavydas, kai žmogus pavydi Kūrėjo pavydu.

„Garbė“ – kai žmogus nori padidinti Dangaus garbę.

„Aistros“ – „Girdėjai kukliųjų troškimus“ (Tehilim 10 – 17).