• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką ravas Baruchas Ašlagas girdėjo iš savo tėvo Baal Sulamo

10.

Ką reiškia: „Pabėgo Mylimasis” (Šir aŠirim 8 – 14)

Reikia žinoti, kai žmogus pradeda eiti dvasiniu keliu norėdamas,
kad visi jo veiksmai būtų „Dangaus vardu“,
žmogus įeina į „pakilimų“ ir „kritimų“ būsenas.

Ir kartais žmogus įeina į tokį didelį „kritimą“,
kad jam netgi atsiranda mintys pabėgti nuo Toros ir priedermių.

Kitaip sakant, žmogui dingsta noras būti šventumo valdžioje.
Tada žmogus turi tikėti,
kad viskas yra atvirkščiai.
Tai reiškia, kad šventumas bėga nuo jo.

Iš tikro, kai žmogus nori pakenkti šventumui, tada šventumas aplenkia jį ir anksčiau pabėga nuo jo.

Todėl, jei žmogus tiki tuo,
tada šventumo „pabėgimo“ metu jis gali sustiprėti taip,
kad „pabėgimas“ – ברח (barach) tampa „palaiminimu“ – ברך (barech).

Kaip parašyta:
„Palaimink, Kūrėjau, jo jėgas ir jo rankų darbui būk palankus“ (Dvarim 33 – 11).