• הוּא (רבי טרפון) הָיָה אוֹמֵר: לֹא עָלֶיךָ הַמְּלָאכָה לִגְמוֹר, וְלֹא אַתָּה בֶן חוֹרִין לִבָּטֵל מִמֶּנָּה. אִם לָמַדְתָּ תוֹרָה הַרְבֵּה, נוֹתְנִים לָךְ שָׂכָר הַרְבֵּה. וְנֶאֱמָן הוּא בַּעַל מְלַאכְתְּךָ שֶׁיְּשַׁלֶּם לָךְ שְׂכַר פְּעֻלָּתָךְ. וְדַע, מַתַּן שְׂכָרָן שֶׁל צַדִּיקִים לֶעָתִיד לָבוֹא. אבות ב – טז Jis (rabis Tarfonas) sakydavo: Ne tau pabaigti darbą, tačiau tu negali jo (darbo) atsisakyti. Jeigu daug mokeisi Toros, tau bus duotas didelis užmokestis, ir ištikimas Darbdavys užmokės tau visą darbo užmokestį, tačiau žinok, kad teisuolių užmoketis „Ateityje, kuri ateis“. (Avot 2 – 16)

שמעתי 

„Šamati“

tai, ką ravas Baruchas Ašlagas girdėjo iš savo tėvo Baal Sulamo

10.

Ką reiškia: „Pabėgo Mylimasis” (Šir aŠirim 8 – 14)

Reikia žinoti, kai žmogus pradeda eiti dvasiniu keliu norėdamas,
kad visi jo veiksmai būtų „Dangaus vardu“,
žmogus įeina į „pakilimų“ ir „kritimų“ būsenas.

Ir kartais žmogus įeina į tokį didelį „kritimą“,
kad jam netgi atsiranda mintys pabėgti nuo Toros ir priedermių.

Kitaip sakant, žmogui dingsta noras būti šventumo valdžioje.
Tada žmogus turi tikėti,
kad viskas yra atvirkščiai.
Tai reiškia, kad šventumas bėga nuo jo.

Iš tikro, kai žmogus nori pakenkti šventumui, tada šventumas aplenkia jį ir anksčiau pabėga nuo jo.

Todėl, jei žmogus tiki tuo,
tada šventumo „pabėgimo“ metu jis gali sustiprėti taip,
kad „pabėgimas“ – ברח (barach) tampa „palaiminimu“ – ברך (barech).

Kaip parašyta:
„Palaimink, Kūrėjau, jo jėgas ir jo rankų darbui būk palankus“ (Dvarim 33 – 11).