• וטעם דבריהם הוא, כמו שבארנו, שבהיות כל עוסקי התורה, מזלזלים בפנימיות שלהם, ובפנימיות התורה, ומניחים אותה, כמו דבר שאין צורך בו בעולם. בעה''ס, הקדמה לספר הזהר Iš tikro kol visi, užsiimantys Tora, nevertina savo „vidinės“ pusės, t.y. neužsiima „vidine“ Tora, ir skaito tai ne pirmo svarbumo dalyku, neturinčiu didelės vertės pasaulyje. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות צד  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                94.

Ir taip pat tampa aiškus pasakymas: „nesistegiau ir radau, netikėk“.
Juk iš pirmo žvilgsnio keista, kokiam gi naivuoliui gali ateiti į galvą, kad galima nusipelnyti Toros, be pastangų?
Tačiau parašyta: „ieškantis Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane“ (Mišlei 8 – 17).
Tai reiškia, kad kiekvienas, ar mažas ar didelis, ieškantis Kūrėjo, tikrai Jį randa, kaip ir liudija pasakymas: „ieškankantis nuo ankstaus ryto“.
Ir todėl galima pagalvoti, kad čia nereikia jokių pastangų, ir netgi „atsitiktinis“ žmogus, nesiruošiantis skirti pastangų, taip pat gali surasti Kūrėją?
Todėl čia perspėjo išminčiai, kad žmogus netikėtų tuo, bet pastangos čia būtinos, todėl – „nesistengiau ir radau, netikėk“.