Dabar išsisprendžia ir Ketvirtas klausimas.
Klausėme:
„Jei „Gero būdas daryti gera“, kaip Jis galėjo sukurti kūrinius, kurie vargtų ir kentėtų visas gyvenimo dienas?
Iš tikro visi kentėjimai yra įpareigoti Pirmos būsenos, kurios tobula amžinybė išplaukia iš ateityje būsiančios Trečios būsenos.
Ir visa tai verčia mus eiti arba Toros, arba kentėjimų keliu ir pasiekti tobulą Trečios būsenos amžinybę.
Todėl visi kentėjimai liečia tik mūsų dabartinio kūno „lupeną“, kuri iš pat pradžių ir buvo sukurta tik „mirti“ ir būti „palaidotai“.
Tai mus moko, kad noras gauti tik sau, esantis šiame mūsų kūne, sukurtas tik tam, kad būtų „ištrintas“ ir „pašalintas“ iš pasaulio, t.y. pakeistas noru sąlygoti.
Ir visi kentėjimai, kuriuos mes kenčiame, tai tik mūsų egoistinio noro, esančio šiame kūne, niekingumo ir žalingumo atvėrimas.
Ateik ir pažiūrėk.
Jei visi pasaulio gyventojai vienbalsiai sutiktų, anuliuoti ir pašalinti iš pasaulio egoizmą, esantį juose, t.y., jei pas visus būtų noras tik sąlygoti gerumą artimui.
Tada iškart iš mūsų pasaulio dingtų visi rūpesčiai, kenkėjai ir ligos, ir. kiekvienas būtų užtikrintas sveiku ir tobulu gyvenimu.
Juk kiekvieno iš mūsų poreikiais rūpintųsi visas didelis pasaulis.
Tačiau, kai pas kiekvieną žemės gyventoją yra noras tik gauti sau, iš čia išplaukia visi rūpesčiai, kentėjimai, karai ir skerdynės, iš kurių nėra mus išsigelbėjimo.
Jie, be kita ko, dar ir silpnina mūsų kūnus visų rūšių ligomis ir kentėjimais.
Iš tikro, visi mūsų pasaulyje esantys kentėjimai – tai mums pateikiami įrodymai, kad pastūmėti mus, kuo greičiau anuliuoti šią blogą mūsų kūno „lupeną“.
Ir gauti vietoj jos gauti kitą tobulą kūną, t.y. „noro sąlygoti“ formą.
Apie tai jau kalbėjome, kad kentėjimų kelias pats gali atvesti mus prie šios norimos kūno formos.
Ir žinok, kad priedermės tarp žmogaus ir žmogaus yra ankstesnės už priedermes tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Tai reiškia, kad sąlygojimas artimui atveda prie sąlygojimo Kūrėjui.