Iš tikro po Jom Kipuro teismo, kai jau „išaukštinti teisuoliai“, o „nusidėjėliai nuteisti mirčiai“,
tada ateiname prie priedermės:
„Išeik iš pastovaus būsto ir gyvenk laikiname“.
Tačiau žinok, kad šis būstas tik laikinas, nes:
„Neatstumtas nuo Kūrėjo netgi atstumtasis“ (Šmuel 2 14 – 14).
Apie tai pasakė išminčiai:
„Nors ir visas pasaulis sakys, kad tu teisuolis, būk savo akyse kaip nusidėjėlis“ (Talmudas, Nida).
Todėl parašyta:
„Būsi tik džiaugsme“.
Ir Sukot šventė dar vadinama „derliaus nuėmimo šventė“, „mūsų džiaugsmo šventė“.
Tai reiškia, kad žmogus turi sėdėti Sukoje su dideliu džiaugsmu, lyg Karaliaus rūmuose.
Parašyta: „Pasilikite su Manimi dar vieną dieną“ (Raši, Vajikra).
Tai paslaptis Šmini Aceret mažoji, atskira „seuda“ (vaišės) tarp Kūrėjo ir Jo sūnų.
Todėl, jei šventės džiaugsmo „būsi tik džiaugsme“ dėka, sujungiame du prieštaravimus kaip vienybę, ir nesumenkiname nei vieno, tada nusipelnome aštuntos šventės dienos.
Ir tai paslaptis (sako Kūrėjas Izraeliui):
„Pasilikite su Manimi dar vieną dieną“.
Apie šią dieną parašyta:
„Ši diena yra žinoma Kūrėjui, nei diena , nei naktis, vakaro metu bus šviesa“ (Zacharija 14 – 7).
„Diena“ reiškia teisuolių veiksmus, o „naktis“ reiškia nusidėjėlių veiksmus.
Kaip Midraš Raba Berešit, paaiškino sakinį:
„Pasakė Kūrėjas, tebūnie šviesa“ (Berešit 1 – 3).
Iš tikro kol kas dar neaišku, ką pasirinko Kūrėjas ar teisuolių veiksmus, ar nusidėjėlių?
Tačiau kai pasakyta:
„Ir pavadino Kūrėjas šviesą diena“ (Berešit 1 – 4), tampa aišku, kad Kūrėjas pasirinko teisuolių veiksmus.
Todėl galutiniame ištaisyme, kai:
„Neatstumtas nuo Kūrėjo netgi atstumtasis“ (Šmuel 2 14 – 14) parašyta:
„Ši diena yra žinoma Kūrėjui, nei diena , nei naktis“.
Tai yra duotas pasirinkimas, t.y. „vakaro metu“, kas reiškia:
„Svirno ir spaudyklos atliekas“, tada – „Bus šviesa“.
Ir visa tai dėka aštuntos dienos pratęsimo – sustabdymo.
Todėl ir vadinasi ši šventė „aceret“ עצרת (sustabdymas), kaip „spaudžiamas“ aliejus iš alyvuogių (alyvuogių „spaudimas“ ir „stabdymas“ ta pati šaknis עצר).
Tai ir yra svarbiausias iš visų dienos „tik“ („tik džiaugsme“) darbų,
nes spaudžiamas grūstuvėje dėl Kūrėjo garbės.
Juk: „Tiesa iš žemės išaugs“.
Ir tada: „Kūrėjas bus visos žemės Karalius“.
Tada viskas bus „tik“ Kūrėjo...
Iš tikro dabar „tik“ reiškia – pusė žmogaus, pusė Kūrėjo, tačiau aštuntą dieną „aceret“ pasidaro viskas „tik“ Kūrėjui.