kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אכתוב לך, בחינת עמודי דאמצעיתא בעבודת השי"ת, שיהיה לך תמיד למטרה ימין ושמאל, כי יש הולך שעוד גרוע מיושב ובטל. בעה''ס, אגרות קודש Parašysiu tau, kas yraעמודא דאמצעיתא (amuda de emcaita) „vidurinis stulpas“ – „vidurinė linija“ Kūrėjo darbe. Tai turi būti visada tau, kaip tikslas „prieš akis“, kad nenukryptum nei į „kairę“, nei į „dešinę“. Tai reiškia, kad geriau stovėti „vietoje“, nei eiti neteisinga kryptimi. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“)

מבוא לספר הזהר כג  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

           


     

                                                             23.


Prisiminkime, kas paaiškinta aukščiau (17 p.),
kad „Realybę Įpareigojančios Esmės“ prasmę mes negalime suvokti visiškai.
Tai reiškia, kad net materialios esmės, netgi savo esmės mes visiškai nesuvokiame, tuo labiau „Įpareigojančio Realybę“.


Taip pat išsiaiškinome, kad pasaulis Acilut yra „forma“, o trys pasauliai B – J – A, tai „forma, apsirengusi materija“.
Iš tikro reikia suprasti, kad mūsų vartojamas pavadinimas „Ein Sof, Palaimintas“ tai nėra bendrai „Realybę Įpareigojančios esmės“ pavadinimas.

Juk yra taisyklė: „Tai, ko nesuvokei, negali apibrėžti ar pavadinti“.
Dar sakėme, kad penki mūsų jutiminiai organai ir vaizduotė visai nepateikia mums nieko iš aspekto „esmė“, netgi materialioje esmėje.
Todėl kaip gali atsirasti net mintis apie „esmės“ prasmę, tuo labiau apie Patį „Įpareigojantį realybę“?
Čia mes turime suvokti „Ein Sof , Palaimintas“ pavadinimą, išeinant iš mūsų apibrėžto Trečio apribojimo.
Tai reiškia, kad viskas, kas pasakyta knygoje Zohar, yra pasakyta santykyje su sielomis.
Tuo būdu, kad netgi pavadinimas „Ein Sof, Palaimintas“ nėra suprantamas iš aspekto, kaip pats iš savęs.
Tačiau ši sąvoka suprantama iš to, kaip visi pasauliai ir visos sielos yra įjungti į „Ein Sof, Palaimintą“, kūrimo minties paslaptimi iš aspekto „galutinis veiksmas pradinėje mintyje“.
Tai yra ir „ryšys“, kuriuo sujungta visa kūrinija iki Galutinio jos ištaisymo, ir tai vadinasi – Ein Sofas Palaimintas.
Tai ką mes pavadinome („Įvade į knygą Zohar“, 13.p.) „Pirma“ sielų būsena.
Iš tikro tai yra ta būsena, kai visos sielos yra įjungtos į Kūrėjo realybę,
ir yra pripildytos visais įmanomais malonumais ir gerumais,
kuriuos gaus faktiškai (realiai) „Galutiniame ištaisyme“.