• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר כז  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                              27.

Dabar galima suprasti, kad visi šitie pasikeitimai, liečiantys pasaulį Acilut,
visai neliečia „Palaiminto Dieviškumo“ paties iš savęs.
Tai reiškia, kad čia yra kalbama apie sielas,
atitinkamai gaunančias iš pasaulio Acilut per tris pasaulius B – J – A.
Todėl pats pasaulis Acilut, tai kaip „programa“ mintyse,
lyginant su „pradine mintimi“, t.y. pasauliu Ein Sof Palaimintu.

Ir abiejuose pasauliuose, ir Ein Sofe Palaimintam ir Acilute dar nėra sielų aspekto išvis.
Tai kaip pavyzdyje su žmogumi, norinčiu pastatyti namą,
t.y. „programoje“ žmogaus mintyse dar nėra nieko konkrečiai iš medžio, akmenų ir geležies.
Ir sielų realybė pasirodo tik pasaulyje Brija.
Iš tikro dešimties sfirot indai, nustatantys sielų „dydį“ ir „pajėgumą“,
jau nėra „Dieviškumas“, tačiau tai – „atsinaujinantis“ procesas.
Todėl „Dieviškume“ visiškai negali būti nei pasikeitimo, nei skaičiaus.
Tačiau trijų pasaulių B – J – A „indams“ mes jau priskiriame atitinkamai tris spalvas:
raudoną, žalią ir juodą.
Ir negali būti net minties (neduok dieve),
kad tai yra „Dieviškumas“, nes „Dieviškume“ visai negalioja „atsinaujinimas“.
Todėl šviesa, apsirengusi dešimtyje pasaulių B – J – A „induose“,
tai paprasta „Vienovė“ ir „Dieviškumas“, be jokio pasikeitimo.
Ir netgi šviesa, apsirengusi žemiausiame pasaulio Asijos inde,
tai paprastas „Dieviškumas“ be jokio pasikeitimo (neduok dieve),
t.y. šviesa visuose pasauliuose yra viena (vienoda), pati iš savęs.
Todėl visi pasikeitimai, esantys Kūrėjo švytėjime,
tai dėl sfirot indų, kurie jau nėra „Dieviškumas“.
Ir juose bendru atveju jau yra trys „spalvos“,
bei nesuskaičiuojama daugybė pasikeitimų.