• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

104.

Dabar tampa aišku, kaip galima nusipelnyti pirmos meilės Kūrėjui pakopos,
tai reiškia – „meilės, priklausančios nuo kokios priežasties“?
Iš tikro jau išsiaiškinome, kad nors užmokestis už priedermę yra tik „pasaulyje, kuris ateis“,
tačiau visiškai pilnas to užmokesčio suvokimas galimas jau mūsų pasaulyje.

Ir šis suvokimas ateina žmogui „akių atvėrimo Toroje“ dėka.
Todėl šis aiškus suvokimas visiškai panašus į tai,
lyg žmogus jau būtų iš karto gavęs užmokestį.
Ir aišku tada žmogus jaučia nuostabų gerumą, įjungtą į kūrimo mintį,
kuri yra „suteikti malonumą kūriniams“ plačia ir dosnia Kūrėjo ranka.
Todėl nuo šio didelio „gerumo“, kurį suvokia ir jaučia žmogus,
atsiranda tarp žmogaus ir Kūrėjo nuostabi meilė.
Nenutrūkstamai srovenanti tokiais pačiais „kanalais“,
kaip žmogus meilę jaučia natūraliai.