kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

  


                                      

105.

Ir visa tai ateina žmogui po „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Tačiau, juk žmogus, būdamas „Kūrėjo veido“ paslėpime, kentė kentėjimus?
Ir nors dabar, po „Kūrėjo veido atvėrimo“, žmogus jau nebenori jų prisiminti,
nes „visas nuodėmes uždengs meilė“,
tai vis tik žmogui skaitosi didele „trauma“ ir „žala“?


Iš tikro visa tai galioja meilės tarp žmonių aspekte, ir tuo labiau santykyje su Kūrėju,
kurio valdymas yra Tiesa, bei kuris yra „geras ir darantis gerumą“, kaip blogiems, taip ir geriems.
Todėl reikia suprasti, kaip gali žmogus nusipelnyti meilės Kūrėjui,
ir jausti bei žinoti, kad Kūrėjas visada darė žmogui tik „nuostabų gerumą“?
Kaip žmogus gali suvokti, kad Kūrėjas nuo žmogaus gimimo niekada nesąlygojo jam net menkiausios užuominos į blogį?!
Ir tai – dvi paskutinės „meilės Kūrėjui“ pakopos?



106.

Ir kad tai suprasti, mes turime remtis išminčių pasakymu:
„Jei žmogus padaro sugrįžimą (atgailą) iš meilės,
visi jo tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas ne tik atleidžia žmogui jo nusikaltimus,
bet netgi kiekvieną tyčinį nusikaltimą ir nuodėmę, kuriuos žmogus padarė,
Kūrėjas apverčia į priedermes.