• „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše sakydamas: Pinchas Eleazaro sūnus, Arono koheno sūnus nukreipė Mano pyktį nuo Izraelio sūnų, savo pavydu pavydėdamas Man, todėl neišnaikinau Izraelio sūnų savo pavyde. Todėl pasakyk: duodu jam savo taikos sandorį“ (Bemidbar 25 – 10, 11, 12).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מבוא לספר הזהר לא  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 31.

Iš tikro knygoje Zohar parašyta, kad Acilut pasaulio indai ch – b – t – m didėja arba mažėja, priklausomai nuo žmogaus veiksmų.
Taip pat randame (Zohar, Bo):
„Izraelis suteikia Kūrėjui stiprybę“.
Ir atrodytų, kad yra paveikiamas pats „Dieviškumas“?

Tačiau iš tikro visa tai neturime suprasti tiesiogiai,
nes „Dieviškume“ jokiu būdu negali būti jokie pasikeitimai,
kaip parašyta: „Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Todėl, kad „kūrimo mintis“ buvo „suteikti kūrinijai malonumą“,
mes suvokiame, kad pas Kūrėją yra „noras sąlygoti“ – atiduoti.

Ir pagal mūsų pasaulio realijas, mes žinome,
kad jei yra didesnis „gaunančių“ skaičius,
pas „sąlygojantį“ – atiduodantį didėja malonumas.
Todėl mes ir įsivaizduojame,
kad „sąlygojantis“ yra „suinteresuotas“ dėl gaunančių skaičiaus padidėjimo.

Iš tikro iš šio aspekto mes sakome,
kad Acilut pasaulyje padidėja mochinas (gausybė),
kai „apatiniai“ nusipelno gauti Acilut pasaulio šviesą,
arba – apatiniai „aprūpina“ Acilut pasaulį.
Ir atvirkščiai, kai „apatiniai“ nėra verti gauti Acilut pasaulio „gausybę“ (šefa),
mes sakome, kad tuo dydžiu „sumažėja“ Acilut pasaulio šviesa (mochinas).