• והנה הדרך הזאת היא הדרך הישרה, כי כיון שאין האדם משביע ולא מכריח העליונים, כי אם בכח מעשיו הטובים ובקדושתו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Tai yra „tiesus kelias“, nes žmogus nesinaudoja aukštutinėmis jėgomis ir „neįpareigoja“ jas, o naudojasi tik savo gerų darbų ir šventumo jėga. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מבוא לספר הזהר לא  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 31.

Iš tikro knygoje Zohar parašyta, kad Acilut pasaulio indai ch – b – t – m didėja arba mažėja, priklausomai nuo žmogaus veiksmų.
Taip pat randame (Zohar, Bo):
„Izraelis suteikia Kūrėjui stiprybę“.
Ir atrodytų, kad yra paveikiamas pats „Dieviškumas“?

Tačiau iš tikro visa tai neturime suprasti tiesiogiai,
nes „Dieviškume“ jokiu būdu negali būti jokie pasikeitimai,
kaip parašyta: „Aš savo vardo Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Todėl, kad „kūrimo mintis“ buvo „suteikti kūrinijai malonumą“,
mes suvokiame, kad pas Kūrėją yra „noras sąlygoti“ – atiduoti.

Ir pagal mūsų pasaulio realijas, mes žinome,
kad jei yra didesnis „gaunančių“ skaičius,
pas „sąlygojantį“ – atiduodantį didėja malonumas.
Todėl mes ir įsivaizduojame,
kad „sąlygojantis“ yra „suinteresuotas“ dėl gaunančių skaičiaus padidėjimo.

Iš tikro iš šio aspekto mes sakome,
kad Acilut pasaulyje padidėja mochinas (gausybė),
kai „apatiniai“ nusipelno gauti Acilut pasaulio šviesą,
arba – apatiniai „aprūpina“ Acilut pasaulį.
Ir atvirkščiai, kai „apatiniai“ nėra verti gauti Acilut pasaulio „gausybę“ (šefa),
mes sakome, kad tuo dydžiu „sumažėja“ Acilut pasaulio šviesa (mochinas).