• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

108.

Tai panašu į pasakojimą apie vieną judėją, gyvenusį pas turtingą poną.
Šis judėjas buvo labai ištikimas ir atsidavęs ponui,
todėl ponas mylėjo jį visa siela.
Kartą ponas turėjo išvykti į tolimą kelionę,
todėl savo ūkio tvarkymą jis paliko valdytojui,
kuris labai nekentė Izraelio ir judėjų.

Šis valdytojas nusprendė viešai pažeminti judėją,
todėl suradęs dingstį,
viešai išplakė judėją penkiais kirčiais…
Kai ponas sugrįžo namo, judėjas papasakojo jam viską kas nutiko…
Ponas, išgirdęs tai, labai supyko ir paliepė valdytojui išmokėti judėjui už kiekvieną kirtį po tūkstantį čevoncų (labai didelė suma).
Paėmęs pinigus, judėjas sugrįžo namo…
Parėjusi namo, judėjo žmona rado verkiantį savo vyrą,
todėl labai susirūpinusi ji paklausė, ar kas atsitiko jam su ponu?
Šis viską papasakojo žmonai, tada ji paklausė vyro, tai kodėl gi jis verkia?
Atsakė jai vyras, dabar jis verkia todėl, kad valdytojas sudavė jam tik penkis kirčius…
Tai reiškia, jeigu valdytojas būtų sudavęs jam dešimt kirčių,
dabar pas jį būtų dešimt tūkstančių červoncų…