• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מבוא לספר הזהר לג  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   33.

Ir kam reikėjo knygos Zohar išminčiams aprašyti visus pasikeitimus,
lyg jie vyktų pačiame Acilut pasaulyje?
Juk buvo galima aiškiai ir konkrečiai pasakyti,
kad visi pasikeitimai yra tik pas „gaunančius“ B – J – A pasauliuose.
Tai reiškia, kad buvo galima nekalbėti apie „lygtai“ vykstančius pasikeitimus pačiame Acilut pasaulyje, kad paskui nereikėtų paaiškinimų.

Tačiau čia yra labai didelė ir subtili paslaptis, apie tai parašyta:
„Ir pranašų lūpomis būsiu įsivaizduojamas“ (Hošea 12).
Iš tikro čia yra paties Kūrėjo noras, kad „gaunančios sielos“ įsivaizduotų, jog pats Kūrėjas dalyvauja šiuose pasikeitimuose.
Ir tai yra tam, kad padidinti žmonėms Kūrėjo, t.y. „aplinkinės realybės“ suvokimo lygį.

Tai panašu į Tėvą, kuris apriboja savo lygį prieš mylimą sūnų.
Tai reiškia, kad Tėvas rodo savo mylimam ir brangiam sūnui kartais piktą, kartais patenkintą veidą, nors iš tikro pas Tėvą faktiškai nėra nei pykčio, nei pasitenkinimo.
Iš tikro Tėvas tais savo veiksmais nori tik padidinti savo mylimo sūnaus suvokimo lygį,
kad galėtų labiau mėgautis sūnumi.
Tačiau, kai tik sūnus paaugs ir ateis pas jį suvokimas, jis supras,
kad Tėvo veiksmuose nebuvo „konkretumo“,
t.y. Tėvas tik „žaidė“, „mėgavosi“ ir „augino“ sūnaus suvokimą.

Taip yra ir mūsų atveju, t.y. visi mūsų įsivaizduojami pasikeitimai prasideda ir baigiasi tik „gaunančių“ sielų reakcijoje.
Ir Kūrėjo noras yra toks, kad šie pasikeitimai atrodytų lygtai vykstantys pačiame Kūrėjuje,
t.y. lyg viską daro pats Palaimintas ir Išaukštintas.
Ir kaip jau sakėme, tai yra tam, kad „padidinti“ ir „išauginti“ sielų suvokimą iki labai aukšto lygio, atitinkančio kūrimo mintį:
„Padaryti malonumą kūriniams“.