kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

    


                                          

111.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio šie dalykai nesuprantami nuo pradžios iki galo.
Juk pradžioje sako, kad žmogus, padaręs vieną priedermę,
iškart persveria save į nuopelnų pusę, nes yra teisiamas pagal daugumą.
Tačiau čia yra kalbama apie tuos,
kurie yra per „pusę kalti (su nuodėmėmis)” ir „per pusę teisūs (su nuopelnais)”.
Tai reiškia, kad apie kitus žmones rabi Elazaras nekalba iš vis, todėl tai lyg:
„Knyga su išplėštais lapais“.
Ir Raši šį dalyką aiškina, remdamasis tana Kama, kuris sako:

„Visada žmogus turi matyti save lygtai per pusę kaltu, ir per pusę teisiu“.
Tačiau rabi Elazaras dar prideda, kad žmogus turi taip matyti visą pasaulį,
t.y. lygtai visi pasaulio gyventojai per pusę teisūs ir per pusę kalti.
Tačiau čia vėl kaip:

„Knyga su išplėštais lapais“.
Ir dar, kodėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus keičia šį pasakymą?
Tai reiškia, kodėl nekalba taip,
kaip tana Kama, jei prasmė yra ta pati?


112.

Ir labiausiai stebina pats pasakymas,
kad žmogus turi matyti save lygtais tik „per pusę kaltu“ (su nuodėmėmis)?
Labai keista, jei žmogus žino daugelį savo nuodėmių,
kaip jis gali sau meluoti ir sakyti, kad jis:
„Pusė ant pusės“?
Juk Tora sako: „tolinkis nuo melo“.
Ir dar, juk pasakyta: „o viena nuodėmė praranda daug gerumo“,
t.y. dėl vienos nuodėmės persveria save ir visą pasaulį į kaltės pusę.
Juk čia yra kalbama apie tikrą realybę,
nes tai nepasakyta kaip graži metafora,
kaip žmogus turi įsivaizduoti ir vertinti save ir visą pasaulį?