• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

113.

Taip pat keista, ar gali būti, kad nei vienoje kartoje nebuvo žmonių,
kurie atliko “vieną priedermę“?
Ir kodėl pasaulis dar nepersvertas į „nuopelnų pusę“?
Juk mes matome, kad padėtis iš esmės nesikeičia,
t.y. viskas teka savo vaga?
Tačiau iš tikro, čia reikalingas gilesnis požiūris,
nes paviršutiniškai šie dalykai negali būti suprasti.
Iš tikro baraita nekalba apie tokį žmogų,
kuris žino, kad jo nuodėmių skaičius yra didelis.
Tai reiškia, kad baraita nenori išmokyti žmogų meluoti,
tvirtindama, kad jo nuodėmių skaičius yra „pusė ant pusės“.
Ir taip pat nenori apgauti žmogaus, sakydama,
kad jam trūksta tik vienos priedermės... taip išminčiai nesielgia niekada.
Tačiau baraita kalba apie žmogų, kuris jaučiasi ir įsivaizduoja save,
esančiu visišku teisuoliu visiškoje tobulybėje.

Ir čia yra kalbama apie žmogų dėka „akių atvėrimo Toroje“ nusipelniusį pirmos meilės Kūrėjui pakopos, kai „paliudija Žinantis paslaptis,
kad žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės“.
Apie tokį žmogų ir kalba tana Kama,
paaiškindamas tolesnį žmogaus kelią.
Tai reiškia, kad tana perspėja žmogų, kad jis dar nėra visiškas teisuolis,
o tik „vidurinis“ – „per pusę teisus“ ir „per pusę kaltas“.
Ir tai yra todėl, kad žmogui trūksta vienos priedermės, iš 613 Toros priedermių,
t.y. „meilės priedermės“.
Tai reiškia, kad visas „Žinančio paslaptis“ liudijimas,
kad žmogus daugiau nenusidės,
tai tik dėl žmogaus aiškaus Kūrėjo valdymo suvokimo.
Visa tai dėl didelės netekties, padarius prasižengimą, suvokimo,
ir todėl tai skaitosi „bausmės baime“,
o šis sugrįžimas (atgaila) vadinamas „sugrįžimu iš baimės“.