kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וזהו סוד ענין קבלה מעסית, ולכן אסור להשתמש בה, כי בהחרח יתדבק גם ברע המתדבק בטוב. רח''ו שערי קדושה Yra griežtas draudimas užsiiminėti praktine kabala, nes būtinai prie gėrio „prilips“ ir „blogis“, susimaišęs su „gėriu“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


                                     

113.

Taip pat keista, ar gali būti, kad nei vienoje kartoje nebuvo žmonių,
kurie atliko “vieną priedermę“?
Ir kodėl pasaulis dar nepersvertas į „nuopelnų pusę“?
Juk mes matome, kad padėtis iš esmės nesikeičia,
t.y. viskas teka savo vaga?
Tačiau iš tikro, čia reikalingas gilesnis požiūris,
nes paviršutiniškai šie dalykai negali būti suprasti.
Iš tikro baraita nekalba apie tokį žmogų,
kuris žino, kad jo nuodėmių skaičius yra didelis.
Tai reiškia, kad baraita nenori išmokyti žmogų meluoti,
tvirtindama, kad jo nuodėmių skaičius yra „pusė ant pusės“.
Ir taip pat nenori apgauti žmogaus, sakydama,
kad jam trūksta tik vienos priedermės... taip išminčiai nesielgia niekada.
Tačiau baraita kalba apie žmogų, kuris jaučiasi ir įsivaizduoja save,
esančiu visišku teisuoliu visiškoje tobulybėje.

Ir čia yra kalbama apie žmogų dėka „akių atvėrimo Toroje“ nusipelniusį pirmos meilės Kūrėjui pakopos, kai „paliudija Žinantis paslaptis,
kad žmogus jau nesugrįš prie savo kvailystės“.
Apie tokį žmogų ir kalba tana Kama,
paaiškindamas tolesnį žmogaus kelią.
Tai reiškia, kad tana perspėja žmogų, kad jis dar nėra visiškas teisuolis,
o tik „vidurinis“ – „per pusę teisus“ ir „per pusę kaltas“.
Ir tai yra todėl, kad žmogui trūksta vienos priedermės, iš 613 Toros priedermių,
t.y. „meilės priedermės“.
Tai reiškia, kad visas „Žinančio paslaptis“ liudijimas,
kad žmogus daugiau nenusidės,
tai tik dėl žmogaus aiškaus Kūrėjo valdymo suvokimo.
Visa tai dėl didelės netekties, padarius prasižengimą, suvokimo,
ir todėl tai skaitosi „bausmės baime“,
o šis sugrįžimas (atgaila) vadinamas „sugrįžimu iš baimės“.