• אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קטז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    116.

Ir todėl tana sako žmogui, kad jis įvertintų pats save, t.y. padarytų „vieną priedermę“, kurios jam trūksta iš 613 priedermių, nes tada žmogus bus laimingas, nes persvers save į „nuopelnų pusę“.
Taigi tada žmogus nusipelnys „meilės priedermės“ ir „sugrįžimo iš meilės“.
Ir dar, šio sugrįžimo dėka žmogus nusipelno, kad visi jo tyčiniai nusikaltimai virstų nuopelnais.
Tai reiškia, kad visos bėdos ir liūdesys, kurį kentėjo iki šiol, t.y. kol nenusipelnė tšuva (sugrįžimo, atgailos), apsiverčia jam į begalinius ir nuostabius malonumus.
Todėl žmogus gailisi tik to, kad nekentėjo dvigubai ir dar dvigubai, kaip pavyzdyje su ponu ir mylimu tarnu judėju.
Ir tai vadinasi „persvėrimas į nuopelnų pusę“, nes visi žmogaus „klaidų“ ir „tyčinių nusikaltimų“ išgyvenimai dabar virsta „nuopelnais, o „pilna nusikaltimų taurė“, dabar apsiverčią į „pilną nuopelnų taurę“.
O šis „apsivertimas“ yra išminčių vadinamas „persvėrimu“.