• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

120.

Todėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus sako:
„Pagal tai, kad visas pasaulis yra teisiamas pagal daugumą,
todėl ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“.
Iš tikro jis kalba apie visą pasaulį, todėl negali sakyti taip,
kaip sako tana Kama, t.y. matyti visus žmones lygtai:
„Jie yra per pusę su nuodėmėmis ir per pusę su nuopelnais“.
Ir ši pakopa ateina pas žmogų tik tada,
kai jis nusipelno Kūrėjo veido atvėrimo ir „sugrįžimo iš baimės“.
Todėl, kaip žmogus galėti kalbėti apie visą pasaulį,
kai jis dar nenusipelnė šios „tšuvos (sugrįžimo, atgailos)“?
Ir žmogus privalo pasakyti tik,
kad „pasaulis yra teisiamas pagal daugumą,
ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“.

Paaiškinimas.
Juk galima pagalvoti, kad nusipelnyti pakopos „absoliutus teisuolis“ gali tik toks žmogus,
kuris iš vis gyvenime nedarė jokių nuodėmių ir prasižengimų.
Tačiau tie žmonės, kurie suklupo nuodėmėse ir tyčiniuose nusikaltimuose,
jau niekada nebegali nusipelnyti „absoliutaus teisuolio“ aspekto?
Todėl rabi Elazaras, rabi Šimono sūnus, moko mus kad taip nėra,
nes pasakymu:
„Pasaulis yra teisiamas pagal vieną žmogų, ir vienas žmogus yra teisiamas pagal visą pasaulį“, kalbama apie tai, kai žmogus išeina iš „viduriniojo“ aspekto.

Iš tikro pirmiausiai, kai žmogus padaro „sugrįžimą iš baimės“,
jis tada iškart nusipelno 613 priedermių ir vadinasi „viduriniuoju“.
Tai reiškia, kad „pusę savo gyvenimo metų žmogus yra kaltas,
o kitą pusę – teisus“.
Ir tada, jei tik prideda vieną, t.y. „meilės priedermę“,
žmogus skaitosi didesne dalimi teisus ir „persveria“ viską į „nuopelnų“ pusę.
Tada jo „prasižengimų lėkštė“ apsiverčia į „nuopelnų lėkštę“,
kaip sako tana Kama.
Net, jei pas žmogų yra „pilna nusikaltimų ir nuodėmių lėkštė“,
viskas apsiverčia į nuopelnus.
Ir tai iš tikro panašu į žmogų, nenusidėjusį gyvenime niekada,
todėl toks žmogus ir skaitosi „absoliučiu teisuoliu“.
Taip pat sako, kad „pasaulis ir vienas žmogus yra teisiamas pagal daugumą“,
nes žmogaus padarytos nuodėmės prieš „sugrįžimą“ visai nesiskaito,
tačiau visos virsta „nuopelnais“.
Ir net „absoliutūs nusidėjėliai“, kai nusipelno „sugrįžimo iš meilės“, skaitosi „absoliučiais teisuoliais“.