• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מבוא לספר הזהר  

Pratarmė knygai Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             42.

Zoharas:
„Vargas tam žmogui, kuris priskirs Kūrėjui kokią nors savybę,

t.y. pasakys, kad kokia tai savybė yra pas Kūrėją pati iš savęs.

Netgi iš tų dvasinių savybių, kurios atsiskleidžia sielose, ir tuo labiau iš žmogaus „materialios“ prigimties savybių, kurių pagrindas yra “afar” (dulkės), ir kurios yra baigtinės ir išnykstančios.

Kaip jau sakėme – Kūrėjo noras yra toks, kad „gaunančios“ sielos matytų visus savo pasikeitimus kaip ateinančius iš viršaus, iš Kūrėjo.

Tačiau su visu tuo sielos turi aiškiai suprasti, kad pas Kūrėją nėra jokio pasikeitimo ir jokios savybės.
Tai reiškia, kad toks yra tik Kūrėjo noras, kad sielos taip „įsivaizduotų”, paslaptimi:
„Pranašų lūpomis būsiu atvaizduojamas”.

Tačiau jei sielos suklys (neduok dieve) tame, vargas joms, nes akimirksniu dings joms Kūrėjo „šviesa”.
Ir tuo labiau kvailių įsivaizdavimas, kurie įsivaizduoja ir priskiria Kūrėjui kokį tai poelgį, tinkamą žmogui, t.y. praeinantį, baigtinį ir išnykstantį”.
(Iki čia šventojo Zoharo žodžiai).

Todėl labai svarbu besimokančiam suvokti šį Zoharo paaiškinimą,

aprašantį dešimt sfirot ir tris pasaulius Brija, Jecira ir Asija.
Ir daugiau paaiškinti jau nebegalima.