• „Ir kalbėjo Kūrėjas su Moše sakydamas: kai suskaičiuosi Izraelio sūnų „galvas“, kad sužinoti jų skaičių, tegul kievienas duos išpirką už savo sielą Kūrėjui skaičiuojant juos, kad nebūtų epidemijos, skaičiuojant juos. Štai, kiek turi duoti kiekvienas, praeinantis suskaičiavimą, pusę šekelio iš švento šekelio, šekelis yra dvidešimt gerų, pusę šekelio, auką Kūrėjui“ (Šmot 30 – 11, 12, 13).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קכב  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    122.

Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą.
„Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus:
„Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).
Jei žmogus taip daro, apie jį parašyta:
„Štai džiaugsmas ir linksmybės, pjausime jaučius ir smulkius gyvulius, valgysime mėsą ir gersime vyną, prisivalgysime ir prisigersime, nes rytoj mirsime“.

Toliau parašyta:
„Ir bus viskas atskleista Kūrėjui, todėl nebus jiems atleista ši nuodėmė iki mirties“.
Iki čia „viduriniojo“savybė.
Tačiau apie nusidėjėlio savybę parašyta:
„Štai paimsiu vyną ir atsiskiesiu degtinę, taip bus ir rytoj“.

Toliau parašyta:
„Teisuolis pražuvo, ir nei vienas žmogus neatkreipė dėmesio, nes dėl blogio žuvo teisuolis“.
Todėl žmogus turi pergyventi su bendruomene, nes tik tada žmogus nusipelno bendruomenės paguodos ir užtarimo“.