• Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima Man aukojimą, iš kiekvieno žmogaus, kurio širdis linksta į tai, paimkite Man aukojimą... Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose. (Šmot 25 – 1, 2, 8)
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

128.

Ir todėl užbaigia baraita:
„Teisuolis pražuvo“,
t.y. „absoliutaus teisuolio“ aspektas, kurį šis žmogus galėjo nusipelnyti.

Tai reiškia, kad visa tai žmogus prarado:
„Ir nei vienas žmogus neatkreipė dėmesio, nes dėl blogio žuvo teisuolis“.
Tai reiškia, kad tas „vidurinysis“ nepergyveno su bendruomene, ir todėl negalėjo nusipelnyti „sugrįžimo iš meilės“, tos pakopos, „apverčiančios“ tyčinius nusikaltimus į nuopelnus, o visą blogį į nuostabius malonumus.
Todėl visos žmogaus iškentėtos klaidos ir blogis iki „sugrįžimo iš baimės“, viskas stovi žmogui prieš akis.
Ir pats žmogus jaučia blogį Kūrėjo valdyme, nes praeityje jaučiasi buvęs „nusidėjėlių“ aspekte.
Todėl dėl šio jaučiamo blogio, žmogus negali nusipelnyti „absoliutaus teisuolio“ pakopos.

Apie tai parašyta:
„Ir nei vienas žmogus neatkreipė dėmesio“,
t.y. žmogus neatkreipė dėmesio,
„nes dėl blogio“,
t.y. dėl šio „blogio“, kuri kol kas jaučia Kūrėjo valdyme praeityje,
„žuvo teisuolis“.

Tai reiškia, kad žmogui pražuvo „teisuolio“ aspektas, ir jis numirs bei išeis iš šio pasaulio tik „viduriniojo“ savybėje.
Ir visa tai tik dėl to, kad tas, kas nepergyveno su bendruomene, negali nusipelnyti ir pamatyti bendruomenės paguodos ir užtarimo.
Tai reiškia, kad negali visko persverti į „nuopelnų pusę“ ir pamatyti bendruomenės paguodą.
Ir toks žmogus niekada nenusipelnys teisuolio aspekto.