• רֵישׁ לָקִישׁ אָמַר: אֵין אָדָם עוֹבֵר עֲבֵירָה אֶלָּא אִם כֵּן נִכְנַס בּוֹ רוּחַ שְׁטוּת. סוטה ג' – א'. זוהר, ויצא, ס''מ ואשת זנונים Reiš Lakiš sako: Žmogus nepadaro nuodėmės, bet tik, kai įeina į jį „kvailumo dvasia“. (Talmudas, Sota 3 – 1)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

131.

Ir jau nusipelnęs antros „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos,
vadinamos „sugrįžimu iš meilės“, pasiekia,
kad žmogaus tyčiniai nusikaltimai virstų nuopelnais.
Todėl skaitosi, kad jis persveria savo „nuodėmių lėkštę“ į „nuopelnų lėkštę“.
Ir tada visas skausmas bei visi kentėjimai,
kurie „įsirėžė žmogus kauluose“, tuo metu, kai jis buvo „Kūrėjo veido paslėpime“,
dabar apsiverčia „nuopelnų lėkšte“.
Tai reiškia, kad visas skausmas, bėdos ir liūdesys apsiverčia į begalinį malonumą.
Ir tada jis yra vadinamas „teisuoliu“,
nes „pateisina“ Kūrėjo valdymą.