• רֵישׁ לָקִישׁ אָמַר: אֵין אָדָם עוֹבֵר עֲבֵירָה אֶלָּא אִם כֵּן נִכְנַס בּוֹ רוּחַ שְׁטוּת. סוטה ג' – א'. זוהר, ויצא, ס''מ ואשת זנונים Reiš Lakiš sako: Žmogus nepadaro nuodėmės, bet tik, kai įeina į jį „kvailumo dvasia“. (Talmudas, Sota 3 – 1)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

132.

Taip pat reikia žinoti, kad „vidurinių“ savybė „galioja“, t.y. žmogus ją gali pajausti,
dar jam esant „Kūrėjo veido“ paslėpime.
Tai reiškia, kad didelio „susikoncentravimo“ ir didelių pastangų tikėjimu į „užmokestį ir bausmę“ dėka, atsiveria žmogui „Kūrėjo veido“ šviesa, atnešdama didelį garantijos ir saugumo jausmą.
Todėl žmogus, kuriam tai laikui, gali nusipelnyti „Kūrėjo veido“ atvėrimo pakopos,
t.y. „vidurinių“ savybės lygyje.
Tačiau čia yra didelis trūkumas,
nes žmogus negali su savo savybėmis ilgai išlaikyti šią pakopą,
ir nusipelnyti jos pastoviai.
Iš tikro pastoviai įsigyti šią pakopą galima tik „sugrįžimo iš baimės“ dėka.