• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

135.

Dabar galima suprasti tai, ką pasakė išminčiai,
kad visa Tora, tai – „Kūrėjo vardai”.
Iš pirmo žvilgsnio dalykas yra labai keistas,
nes randame Toroje daug „šiurkščių” žodžių,
t.y. nusidėjėlių vardų tokių, kaip:
„Faraonas”, „Bilamas” ir pan.
Ir taip pat „draudimus” bei „netyrumus”,
baisius prakeiksmus, dviejuose kaltinimuose ir pan.
Ir kaip galima suprasti, kad tai gali būti „Kūrėjo vardai”?

136.

Tačiau turime žinoti ir suprasti, kad „Kūrėjo keliai” tai ne „mūsų keliai”.
Tai reiškia, kad „mūsų kelias” yra eiti nuo „netobulumo” į „tobulumą”,
o iš Kūrėjo pusės einama iš „tobulumo” į „netobulumą”.
Juk pirmiausia buvo sukurtas ir išėjo iš „Kūrėjo veido” absoliutus tobulumas.
Paskui šitas tobulumas „nusileidžia” nuo „Kūrėjo veido”,
ir praeina apribojimą, po apribojimo, per keletą pakopų.
Tol kol ateina į paskutinę, labiausiai apribotą pakopą,
labiausiai tinkančią mūsų pasauliui.
Ir tada atsiveria šis dalykas mums, mūsų pasaulyje.