• Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: kalbėk Izraelio sūnums, tegul paima Man aukojimą, iš kiekvieno žmogaus, kurio širdis linksta į tai, paimkite Man aukojimą... Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose. (Šmot 25 – 1, 2, 8)
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

137.

Todėl Šventoji Tora, kurios didumui ir aukštumui nėra ribų,
nebuvo sukurta ir neišėjo iš „Kūrėjo veido“ iškart,
kokią ją matome mūsų pasaulyje.
Juk yra žinoma, kad „Tora ir Kūrėjas yra viena“,
tačiau mūsų pasaulio Toroje to nesimato išvis.
Ir ne tik, bet užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“.

Tačiau, kaip jau sakėme,
pradžioje buvo sukurta Tora ir išėjo iš „Kūrėjo veido“ absoliučiame tobulume,
t.y. būtent – „Tora ir Kūrėjas yra viena“.
Ir tai vadinasi Acilut pasaulio Tora, kaip parašyta „Tikunei Zohar“:

„Jis (Esmė), Jo Gvybingumas (išeinanti iš Jo šviesa) ir Jo indai (gaunantys šią šviesą) yra viena“.
Tačiau po to, „nusileido“ Tora nuo „Kūrėjo veido“ ir praėjo daug apribojimų pakopų,
kol buvo duota ant Sinajaus kalno.
Tai reiškia, kad Tora buvo parašyta tokia forma, kokią mes matome dabar mūsų pasaulyje,
t.y. apsirengusi „šiurkščiais“ mūsų pasaulio „rūbais“.