• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

137.

Todėl Šventoji Tora, kurios didumui ir aukštumui nėra ribų,
nebuvo sukurta ir neišėjo iš „Kūrėjo veido“ iškart,
kokią ją matome mūsų pasaulyje.
Juk yra žinoma, kad „Tora ir Kūrėjas yra viena“,
tačiau mūsų pasaulio Toroje to nesimato išvis.
Ir ne tik, bet užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“.

Tačiau, kaip jau sakėme,
pradžioje buvo sukurta Tora ir išėjo iš „Kūrėjo veido“ absoliučiame tobulume,
t.y. būtent – „Tora ir Kūrėjas yra viena“.
Ir tai vadinasi Acilut pasaulio Tora, kaip parašyta „Tikunei Zohar“:

„Jis (Esmė), Jo Gvybingumas (išeinanti iš Jo šviesa) ir Jo indai (gaunantys šią šviesą) yra viena“.
Tačiau po to, „nusileido“ Tora nuo „Kūrėjo veido“ ir praėjo daug apribojimų pakopų,
kol buvo duota ant Sinajaus kalno.
Tai reiškia, kad Tora buvo parašyta tokia forma, kokią mes matome dabar mūsų pasaulyje,
t.y. apsirengusi „šiurkščiais“ mūsų pasaulio „rūbais“.