• אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קמא  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                     141.

Dabar galima suprasti išminčių pasakymą (sako Kūrėjas):

„Manes neieškokite, tačiau laikykitės Mano Toros”.
Tai reiškia:
„Duok dieve, kad Mane paliktų, bet vykdytų Mano Torą, nes švytėjimas, esantis Joje, gražina žmogų prie gerumo” (Jeruzalės Talmudas, Chagiga 81).

Iš pirmo žvilgsnio pasakymas keistas, tačiau tai liečia žmones, kurie pasnikaudavo ir įvesdavo save į kentejimus, norėdami surasti „Kūrėjo veido” atvėrimą.
Kaip parašyta: „Trokšta Kūrėjo artumo” (Ješaja 58 – 2).
Todėl sako jiems raštas Kūrėjo vardu:
„Duok dieve, kad Mane paliktų”.

Tai reiškia, kad visos jų pastangos yra veltui, t.y. Kūrėją galima rasti tik Toroje ir niekur kitur.
Todėl vykdykite ir saugokite Torą, ir tik ten ieškokite Kūrėjo, nes „švytėjimas, esantis Joje, gražina žmogų prie gerumo”, ir ten surasite Kūrėją.
Kaip parašyta: „Ieškantis Manęs nuo ankstaus ryto, suras Mane”.