kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות א  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

       


                                          

                                                            1.


Talmudo traktato „Okcin“ pabaigoje parašyta:
„Nerado Kūrėjas kito būdo, kaip perduoti Izraeliui palaiminimą, tik – „Šalom“ (taika).
Kaip pasakyta: „Kūrėjas duos savo tautai stiprybės (oz),
Kūrėjas palaimins savo tautą taika (šalom)“.

Čia turime suvokti keletą dalykų:
1. Kas įrodo, kad nėra Izraeliui geresnio dalyko už „šalom“?
2. Juk parašyta aiškiai, kad „šalom“ pats iš savęs yra palaiminimas,
kaip parašyta davimas su „oz (stiprybe)“, o palaiminimas su „šalom (taika)“?
Tada reikėjo pasakyti, kad  davimas su „šalom“?
3. Kodėl šis pasakymas yra pateiktas Mišnos pabaigoje (kaip išvada, reziume)?
Taip pat reikia suprasti šių žodžių „šalom“ (taika) ir „oz“ (stiprybė) reikšmes, t.y. ką jie nurodo?


Ir tam, kad paaiškinti šį pasakymą pilnai, mes turime praeiti ilgą kelią,
nes agados (alegorinių pasakojimų) autorių minties gilumas neturi ribų.
Todėl teisingai apibūdino „Afikei Jehuda“ autorius (Jehuda Edel) išminčių žodžius (citata iš „Šir aŠirim“ 2 – 5):
„Palaikyk mane žėrinčiu vynu“, tai „halachot (įstatymai)“,
„pastiprink mane obuoliais“, tai „agadot (alegoriniai pasakojimai)“.


Tai reiškia, kad Toroje ir priedermėse yra atvira ir paslėpta pusės, kaip parašyta:
„Auksiniai obuoliai ant sidabrinių lėkštelių, žodis pasakytas laiku ir tinkamai“ (Mišlei 25 – 11).
Iš tikro halachot (įstatymai) yra panašūs į „žėrintį vyną“, kaip žmogaus, dovanojančio draugui dovaną – pilną vyno taurę, ir „vidus“ ir „išorė“ yra svarbūs.
Tai reiškia, kad ir taurė, ir vynas turi savo vertę.


Tačiau kitaip yra su „agadot“ (alegoriniais pasakojimais),
kurie yra lyginami su obuoliais, kur vidus yra suvalgomas, o išorė yra išmetama.
Tai reiškia, kad „išorė“ (lupena) neturi jokios vertės, o visa vertė yra tik viduje.
Taip ir „agadot“ paviršutiniškame supratime nėra jokios reikšmės ir vertės,
o visa vertė paslėpta tik žodžių viduje.
Todėl agadot išsireiškimai yra statomi tik ant „išminties apie tiesą“ (kabalistinio) pagrindo.
Ir jų prasmė yra perduodama tik išrinktiesiems“.
(Iki čia tekstas su nežymiais pakeitimais).


Ir kaip gi galima paaiškinti (paslėptą Toros pusę) daugumai,
kurie neturi pilno supratimo net dviejuose Toros suvokimo lygiuose, vadinamuose „pšat“ (paprastas) ir „druš“ (komentaras).
Juk pagal paprastą logiką keturis Toros suvokimo lygius „Pardes“ pradedama suvokti nuo:
„pšat“ (paprasto),
paskui „druš“ (komentaras),
paskui „remez“ (užuomina),
ir galiausiai suvokiame „sod“ (slaptas).


Tačiau kaip parašyta Vilniaus Gaono sidūre, kad pirmiausiai suvokimas prasideda nuo „sod“ (slapto) .
Ir kai pasiekiame „sod“ (pamatome, kad visa Tora yra paslaptis), galime suvokti „druš“,
tada galime suvokti dalį „remez“.
Todėl, kai žmogus nusipelno pilnai ir labai aiškiai visų trijų Toros lygių,
tada jis gali suvokti ir Toros lygį „pšat“, t.y. visa Tora jam tampa paprasta ir aiški.


Kaip pasakė išminčiai Talmudo traktate „Taanit“:
„Jei žmogus nusipelno, Tora jam pasidaro gyvybės lašu,
o jei nenusipelno, pasidaro jam Tora mirties lašu“.

Iš tikro mums reikia labai nusipelnyti, kad galima būtų suprasti paprastą Toros prasmę.
Ir pirmiausiai mes privalome pasiekti tris vidinės Toros dalis,
kuriomis „rengiasi“ dalis „pšat“.
Kur „paprastas“ tai nereiškia banalus.


Ir jei žmogus kol kas to dar nenusipelnė, jam reikia didelio gailestingumo iš Dangaus pusės, kad Tora nepasidarytų jam „mirties lašu“ (chas ve šalom, neduok dieve).
Ir priešingai, nei tvirtina atsainiai žiūrintys į vidinį Toros suvokimą:
„Duok dieve, kad pasiektumėm „pšat“ (paprastą) lygį“, ir dar džiaugiasi savo likimu.
Todėl jų kalbos panašios į žmogų, norintį užlipti ant ketvirto laiptelio,
neužlipant ant pirmų trijų...