• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

פתיחה לחכמת הקבלה  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                               3.

Ir visa ši „noro gauti” vystymosi tvarka yra tam,
kad atvesti šį „norą gauti” į galutinę savo formą, mūsų pasaulyje.
Iš tikro ši tvarka turi keturis aspektus,
kurie išreiškia keturių raidžių Kūrėjo vardą „Havaja”.
Tai reiškia, kad šios keturios Kūrėjo „Havaja” raidės apima visą realybę,
neišskiriant nei mažiausios detalės.

Ir bendrai šios raidės yra išreiškiamos dešimčia sfirot:
chochma, bina, tiferet, malchut ir jų šaknis.
Todėl tai – dešimt sfirot,
nes sfira tiferet pati yra sudaryta iš šešių sfirot:
ch – g – t – n – h – j,
o šaknis vadinasi keter.
Tačiau bendrai šios sfirot vadinamos ch – b – t – m,
ir prisimink tai.

Taip pat tai keturi pasauliai vadinami:
- Acilut,
- Brija,
- Jecira
- ir Asija,
o pasaulis Asija savyje turi ir mūsų pasaulį.
Tai reiškia, kad mūsų pasaulyje nėra jokio kūrinio,
kuris „neatsinaujintų” ir „neišeitų” iš Ein Sof Palaiminto.
t.y. iš „kūrimo minties” – „padaryti malonumą kūriniams”.

Ir ši mintis būtinai iš karto yra sudaryta iš „šviesos” (or) ir „indo” (kli),
arba iš tam tikro „šviesos” (šefos) dydžio,
su „noru gauti” šią „šefą”, t.y. su „kli”.
Kur „šefos” dydis išeina iš Kūrėjo „Esmės” (Acmuto),
t.y. iš „ješ mi ješ”,
o „noras gauti” šią „šefą” yra atsinaujinantis „ješ mi ain”.

Ir tam, kad šis „noras gauti“ ateitų į savo galutinę formą,
jis, kartu su jame esančia „šefa“, privalo praeiti keturis pasaulius:
- Acilut,
- Brija,
- Jecira
- ir Asija.
Tik tada kūrinys yra užbaigiamas „šviesa“ ir „indu“,
arba tampa „kūnu“ su jame esančia gyvybės „šviesa“.