• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

פתיחה לחכמת הקבלה יג  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                          13.

Dalykas tas, kad kaip materialūs objektai yra vietos skirtumu atskirti vienas nuo kito, taip dvasinai objektai atsiskiria vienas nuo kito formų skirtumu.
Tą matome ir mūsų pasaulyje.
Pvz., jei dviejų žmonių nuomonės sutampa, skaitosi, kad jie myli ir mėgsta vienas kitą, ir jų visai neveikia vietų skirtumas.
Ir atvirkščiai, kai žmonės turi skirtingas nuomones, t.y. jie neapkenčia, ar nemėgsta vienas kito, tada net buvimas toje pačioje vietoje visai jų nesuartina.

Taigi nuomonių skirtumas atskiria žmones vienas nuo kito, o nuomonių panašumas – formų sutapimas, priartina.
Ir jei vieno žmogaus prigimtis skirtinga visais atžvilgiais nuo kito, taigi jie nutolę kaip „rytai nuo vakarų”.
Tuo būdu suprask ir dvasingume.
Tai reiškia,kad visi nutolimo ir priartėjimo aspektai, susijungimas ir vienybė, visa tai vien tik formų skirtumo dydžiai.
Tai reiškia, kad pagal „formų skirtumo” dydį dvasiniai objektai yra nutolę vienas nuo kito, o pagal „formų sutapimą”, yra artimi, ir susilieję vienas su kitu.

Dabar suprask, kad „noras gauti” yra būtinas kūrinijos „įstatymas”, ir tai yra visas kūrinijos pobūdis, ir tinkamiausias „indas” kūrimo minties tikslo gavimui.
Tačiau šiuo savo aspektu „noras gauti” pasidarė visiškai atskirtas nuo Kūrėjo.
Tai reiškia, kad „formų skirtumo” dydis tarp Kūrėjo ir kūrinijos pasiekia visišką priešingumą.

Taigi Kūrėjas yra visas „sąlygojantis”, ir nėra Jame net menkiausios „gavimo sau kibirkšties” (chas ve šalom, neduok dieve).
O kūrinija visa yra tik „ noras gauti” sau ir nėra joje net „kibirkšties sąlygoti”.
Taigi nėra didesnio formų skirtumo ir nuotolio už šį.
Ir todėl šis „formų skirtumas” atskiria kūrinį nuo Kūrėjo.