• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה מב  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                       42.

Taigi paaiškinome, kodėl pakopos nusileidžia viena žemiau kitos, parcufų vystymosi vienas iš kito metu.
Ir viskas vyksta dėl or pnimi ir or mekif bitūšo, kuris kiekviename parcufe visada panaikina paskutinį avijuto rešimot aspektą.

Taip pat reikia žinoti, kad šiuose, pasilikusiuose masache po nuskaidrėjimo rešimot, visada yra du aspektai:
1. rešimo de avijut.
2. rešimot de itlabšut.

Pavyzdžiui kai nuskaidrėjo pirmo Adam Kadmon parcufo masach de guf sakėmė, kad pradingo pakutinis avijuto rešimo, t.y. bchina dalet, ir masache liko tik bchinos gimel avijutas.
Tačiau bchinos dalet rešimo yra sudarytas iš dviejų dalių, tai yra iš „itlabšut“ ir „avijut“.
Ir todėl po nuskaidrėjimo iš masacho dingsta tik bchinos dalet rešimo de avijut, tačiau bchinos dalet rešimo de itlabšuto pasilieka masache ir nedingsta.

Tai reiškia, kad rešimo de itlabšut rešimo yra žymiai „skaidresnė“ už rešimo de avijut, todėl ji neturi pakankamo avijuto zivugui su akštutine šviesa.
Taigi šis rešimo de itlabšuto nuskaidrėjimo metu pasilieka kiekviename parcufe.
O tai, kad sakėmė, kad nuskaidrėjimo metu visada dingsta iš parcufo paskutinis aspektas, tai liečia tik rešimo de avijut.