• תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

פתיחה לחכמת הקבלה מח  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         48.

Tačiau šios pakopos, kurios išėjo parcufo masacho nuskaidrėjimo metu, nesiskaito tikromis pakopomis, kaip pirma pakopa.
Taigi šios pakopos skaitosi „nekudot“ (taškų, balsių) aspektu, dar vadinamu or chozer ir din (teismu).
Tai reiškia, kad šiose pakopose yra įjungta šviesų pakilimo į viršų ir teismo jėga.

Taigi, kai pradėjo pirmame parcufe veikti bitūšo jėga ir nuskaidrino masachą de guf nuo bchinos dalet, skaitosi, kad parcufas nuskaidrėjo visas, nes nėra dalinio dalyko (trupučio) dvasingume.
Ir kai parcufas pradėjo nuskaidrėti, jis nuskaidrėjo visas, bet kadangi masachas nuskaidrėjo pakopomis, aukštutinė šviesa kiekvienoje pakopoje daro zivugą, kol nuskaidrėja visa.
Todėl šiose, nuskaidrėjimo ir pakilimo metu išeinančiose pakopose, yra įjungta „išėjimo“ (neigiama) jėga, ir jos skaitosi nekudot, or chozer ir din“ aspektu.

Ir todėl mes kiekviename parcufe išskiriame dviejų rūšių pakopas:
teamim (skoniai, intonacija, garso ilgumas) ir nekudot (taškai, balsiai).
Tai reiškia, kad dešimt kūno sfirot, kurios išeina kiekviename parcufe pirmiausiai, vadinamos teamim.
Ir tos pakopos, kurios išeina parcufo nuskaidrėjimo metu, t.y., kai masachas pradeda nuskaidrėti, kol ateina į pe de roš vadinamos nekudot.