kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

פתיחה לחכמת הקבלה נ  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




Roš, Toch ir Sof aspektas kiekviename parcufe, ir parcufų „apsirengimas“ vienas kitu



                                                                    50.


Taigi jau žinome, kad kiekviename parcufe yra dvi malchut rūšys: „malchut amizdaveget“ ir „malchut amesajemet“.
Malchut amizdaveget masachas išveda dešimt or chozer sfirot nuo savęs ir į viršų, kurios aprengia dešimt aukštutinės šviesos sfirot.
Taigi šios dešimt sfirot vadinamos „roš“, tai yra vien tik indų užuomazgos (šaknys).
Ir nuo ten į apačią „nusileidžia“ dešimt parcufo guf sfirot, ir tai yra galutinis šviesų apsirengimas indais.


Šios dešimt kūno sfirot pasidalina į du aspektus, vadinamus dešimt sfirot „toch“ (vidinis kūnas) ir dešimt sfirot „sof“ (pabaiga).
Taigi dešimt „toch“ sfirot pakopa tęsiasi nuo pe iki tabūro, nes ten yra šviesų apsirengimo indais vieta.
Ir dešimt parcufo sijum (pabaigos) ir sof sfirot vieta yra nuo tabūro ir žemiau, iki „sijum raglav“ (kojų pabaigos).


Tai reiškia, kad malchut užbaigia kiekvieną atskirą sfirą, kol prieina iki pačios malchut, kuri nėra tinkama jokios šviesos gavimui, ir todėl ten baigiasi parcufas.
Ir šis nutrūkimo aspektas vadinamas parcufo „sijum ecbaot raglav“ (kojų pirštų pabaiga), nes nuo ten ir žemiau yra tuštuma, visai be šviesos.


Taigi šios dvi dešimties sfirot rūšys išeina iš dešimties sfirot šaknų, vadinamų roš.
Ir abi šios rūšys yra įjungtos į malchut amizdaveget, nes ten yra aprengimo potecialas (jėga), tai reiškia, kad or chozer, pakyla ir aprengia aukštutinę šviesą.
Taip pat ten yra ir malchut masacho stabdymo jėga, kuri neleidžia tiesiogiai gauti šviesą, t.y. to dėka įvyksta zivug de aka, pakeliantis or chozer.
Tačiau roš yra tik šių dviejų jėgų užuomazgos.


Tai reiškia, kad šios jėgos pradeda veikti tik kai nusileidžia „iš viršaus į apačią“.
Tada pirmoji, t.y. „aprengimo“ jėga, pradeda konkrečiai veikti dešimtyje toch sfirot, kurių vieta nuo pe iki tabūro.
Ir antroji, t.y. „stabdanti“ jėga, kad malchut negautų šviesos, pradeda veikti dešimtyje sof ir sijum sfirot, kurios yra nuo tabūro ir žemiau, iki „kojų pirštų galų“.


Ir šios dvi dešimties sfirot rūšys visada yra vadinamos: ch – g – t ir n – h – j – m.
Taigi dešimt sfirot toch, kurios yra nuo pe iki tabūro visos yra vadinamos: ch – g – t,
o dešimt sfirot sof, kurios yra nuo tabūro ir žemiau, visos yra vadinamos: n – h – j – m.
Ir prisimink tai.