• Ir pasiuntė (Balakas) pasiuntinius pas Bilamą ben Beorą į Petorą..., kad pašaukti jį, sakydamas: Štai tauta išėjo iš Egipto ir „uždengė“ visą žemės paviršių, ir ji įsikūrė priešais mane. Ir dabar, ateik, prakeik man šią tautą, nes ji stipresnė už mane, gal tada aš pajėgsiu sumušti ją ir išvarysiu iš žemės, nes aš žinau, ką tu palaimini, tas būna palaimintas, o ką prakeiti, tas būna prakeiktas. (Bemidbar 22 – 5, 6)
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

מאמר לסיום הזוהר א  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      1.

Yra žinoma, kad galutinis rezultatas Kūrėjo darbe yra „susiliejimas su Palaimintu Kūrėju”, kaip parašyta: „ir susiliek su Juo”.
Tačiau reikia suprasti, ką reiškia šis „susiliejimas”, juk net„ mintis visai negali Jo pagauti (suvokti)”?
Iš tikro šį klausimą jau senai iškėlė išminčiai, t.y. kaip galima „susilieti su Juo”, juk Jis – „valganti ugnis” (Dvarim 4 – 24)?
Ir atsako:

„Susiliek su Jo savybėmis. Koks jis gailestingas, toks ir tu būk gailestingas. Koks jis pakantus, toks ir tu būk pakantus“.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio sudėtinga, t.y. kodėl išminčiai supaprastino šį pasakymą?
Juk aiškiai parašyta „susiliek su Juo“, todėl jei būtų parašyta „susiliek su Jo savybėmis“, galima buvo parašyti „susiliek su Jo keliais“ ar pan.?
Kodėl parašyta būtent: „Susiliek su Juo“?

Dalykas tas, kad materialiame pasaulyje, kuris užima atitinkamą vietą, „susiliejimas” yra suprantamas, kaip suartėjimas vietos atžvilgiu, o „atskyrimas” – nutolimas vietos atžvilgiu.
Tačiau dvasingume, kuris visai neužima vietos, „susiliejimas” ir „atskyrimas” negali būti suprasti, kaip suartėjimas arba nutolimas vietos atžvilgiu.
Juk dvasingumas visai neužima vietos!

Tačiau „formų sutapimas“, esantis tarp dviejų dvasinių objektų, suprantamas, kaip „susiliejimas“, o „formų skirtumas“ suprantamas, kaip „atskyrimas“.
Taip, kaip materialume kirvis atkerta, atskiria ir padalina daiktą dvi dalis, t.y. nutolindamas šias dalis vieną nuo kitos, taip „formų skirtumas“ dvasingume atskiria ir padalina į dvi dalis.
Ir jei „formų skirtumas“ yra mažas, skaitosi, kad dvasiniai objektai nutolę vienas nuo kito nedideliu dydžiu.
Tačiau, jei formų skirtumas yra didelis, sakoma kad dvasinai objektai yra labai nutolę vienas nuo kito.
Ir jei dvasiniai objektai yra priešingų formų, sakoma kad jie nutolę vienas nuo kito nuo vieno krašto iki kito.