• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

פתיחה לחכמת הקבלה ס  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                           60.

Šis „cimcum bet“ dar yra vadinamas: „A‘‘K (Adam Kadmono) n – h – j cimcumas“.
Tai reiškia, kad pradžioje parcufas Sag (nekudot deSag) kartu su parcufu Galgalta baigėsi virš mūsų pasaulio taško.
Ir paskui, malchut susijungimo ir pakilimo į binos vietą dėka, parcufas Sag baigiasi virš vidinio A‘‘K (nekudot deSag) tabūro, t.y. pusės tiferet vietoje, kuri yra pusė gufo binos.
Taigi ten pakilo malchut amesajemet ir sustabdė aukštutinę šviesą, kad ji nesileistų nuo jos į apačią.
Ir ten pasidarė „chalal panui“ be šviesos.

Todėl skaitosi, kad parcufo Sag sfirot t – n – h – j apsiribojo ir pasidarė tuščios nuo aukštutinės šviesos.
Ir dėl šios priežasties „cimcum bet“ yra vadinamas „A‘‘K n – h – j cimcumas“.
Tai reiškia, kad dėl naujos pabaigos Sag sfirot n – h – j pasidarė tuščios nuo šviesos.

Ir taip pat skaitosi, kad Sag acha‘‘p (ozen, chotem, pe – ausys, nosis, burna) de roš išėjo iš roš de Sag pakopos, ir pasidarė jo guf.
Taigi malchut amizdaveget pakilo į „nikvei einajim“, ir padalino dešimt roš sfirot į dvi dalis.
Todėl nuo „nikvei einajim“ ir į viršų vadinasi roš, o nuo „nikvei einajim“ ir į apačią vadinasi parcufo guf, nes čia yra tik švytėjimas, einantis iš roš.

Taigi šių dešimt sfirot pakopa, išėjusi iš nikvei einajim se Sag, vadinama pasauliu Nekudim.
Ir šis pasaulis nusileido nuo nikvei einajim de Sag, ir atėjo į savo vietą žemiau vidinio A‘‘K tabūro, ir išėjo roš ir guf.

Taigi šis naujas „sijumas“, esantis binos de guf vietoje, vadinamas „parsa“.
Taip pat ir čia yra vidinė ir išorinės pusės.
Tai reiškia, kad tik išorinės dešimt sfirot vadinasi: pasaulis Nekudim,
o dešimt vidinių sfirot vadinasi pačio A‘‘K Ma ir Ban.