kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תנא דבי אליהו, מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

מאמר לסיום הזוהר טז  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

      


                                    

                                                       16.


Ir taip pat galime suprasti išminčių pasakymą:
„Didesnis yra Toros mokytojo aptarnavimas už patį Toros mokymąsi.
Kaip pasakyta apie Eliša ben Šafatą, kad jis „užpylė“ vandenį ant Elijahu rankų, nepasakyta: „mokėsi“, bet pasakyta: „užpylė“ (Talmudas, Brachot 7).


Iš pirmo žvilgsnio keista, kaip „paprasti“ veiksmai gali būti didesni už išminties pažinimą ir mokymą?
Tačiau kaip sakėme, kad pats „aptarnavimas“, kai yra mokytojas aptarnaujamas „buitiniais klausimais“, norint suteikti mokytojui „malonią dvasią“, atveda prie „susiliejimo“ su mokytoju.
Tai reiškia, kad ateinama prie „formų sutapimo“, t.y. tada mokinys gauna mokytojo mintis, nuomonę ir apmąstymus, paslaptimi: „pe el pe“ (iš burnos į burną).
Ir tai susiliejimas: „rucha be rucha“ (dvasios su dvasia), t.y. to dėka mokinys nusipelno pasiekti Kūrėjo didumą, tokiu dydžiu, kad apverčia „sąlygojimą“ į „gavimą“.
Taip pat tai tarnauja mokiniui pakankamais „degalais“, kad atiduoti visą sielą ir visas jėgas, „susiliejimo“ su Kūrėju nusipelnymui.


Tačiau vien tik Toros mokymasis pas mokytoją, privalo būtinai būti savo naudai, ir tai neatveda prie „susiliejimo“.
Todėl toks mokymas skaitosi: „me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Iš tikro „aptarnavimas“ atveda mokinį prie mokytojo minčių, o vien „mokymasis“ atveda tik prie mokytojo kalbų.
Todėl ‚aptarnavimo“ reikšmė yra didesnė už vien „mokymosi“ reikšmę, tokiu dydžiu, kokiu mokytojo mintys yra svarbesnės už jo kalbas.
Ir mokymas ir suvokimas „pe el pe“ (ir burnos į burną) yra svarbesnis už „me pe le ozen“ (iš burnos į ausis).
Bet visa tai yra tik tada, jei „aptarnavimas“ turi tikslą, kad suteikti mokytojui „malonią dvasią“.
Tačiau, jei „aptarnavimas“ yra tik norint gauti sau naudos, tada jis neatveda prie „susiliejimu“ su mokytoju.
Ir tada „mokymasis“ aišku yra labiau svarbesnis už „aptarnavimą“.