kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וזהו סוד ענין קבלה מעסית, ולכן אסור להשתמש בה, כי בהחרח יתדבק גם ברע המתדבק בטוב. רח''ו שערי קדושה Yra griežtas draudimas užsiiminėti praktine kabala, nes būtinai prie gėrio „prilips“ ir „blogis“, susimaišęs su „gėriu“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

פתיחה לחכמת הקבלה צב, צג  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




       Zat de Nekudim „man“ pakėlimas į Aba ve Ima ir sfiros „daat“ paaiškinimas


                                                            92.


Jau sakėme, kad hey tata pakilimas į nikvei einajim, įvyko cimcum bete ir sąlygojo katnut de Nekudim išėjimą.
Taigi kiekviena pakopa pasidalino į dvi dalis.


Pirma dalis: g‘‘e (galgalta ve einajim), kuri pasiliko savo pakopoje, ir todėl yra vadinama „panim“ indais.


Antra dalis: achap (ozen, chotem, pe), kuri nukrito iš savo pakopos į žemesnę, ir todėl yra vadinama „achoraim“ indais.
Kaip yra paaiškinta 76 sk.


Taigi kiekviena pakopa pasidarė „dviguba“, t.y. su „pnimijut“ (vidine dalimi) ir „chiconijut“ (išorine dalimi).
Tai reiškia, kad viršutinės pakopos „achorajim“ nukrito į apatinės pakopos „pnimijut“.
Taigi Keter deNekudim achapas yra nukritęs ir apsirengęs Aba ve Ima g‘‘e, t.y. vidinėje dalyje.
O Aba ve Ima achapas yra nukritęs ir apsirengęs g‘‘e zat de Nekudim.


                                                         93.


Taigi gadlut de Nekudim metu, išeinanti nauja šviesa A‘‘B – Sag, nuleidžia atgal hey tata į savo vietą, į pe, ir tada pakopa susigrąžina savo nukritusį achapą.
Taip pat tada skaitosi, kad apatinė pakopa (g‘‘e), kuri buvo „susijungusi“ su viršutinės pakopos achapu, taip pat kyla kartu į viršutinę pakopą.
Juk yra taisyklė, kad „dvasingume nėra išnykimo“.


Kaip apatinės pakopos g‘‘e buvo susijungusi katnuto metu su aukštutinės pakopos achapu, taip šios pakopos neatsiskiria viena nuo kitos ir gadluto metu, kai viršutinės pakopos achapas sugrįžta į savo pakopą.
Tai reiškia, kad tada apatinė pakopa tampa tokia pati, kaip ir viršutinė, nes apatinis, pakilęs į viršutinį, tampa toks pat, kaip ir viršutinis.