kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • כן כתב הרמב"ן ז"ל בהקדמת פרושו על התורה, וז"ל, "ואני הנני מביא בברית נאמנת וכו' לכל מסתכל בספר הזה וכו' מכל הרמזים אשר אני כותב בסתרי התורה, כי אני מודיעו נאמנה שלא יושגו דברי ולא יודעו כלל בשום שכל ובינה זולת מפי מקובל חכם לאזן מקבל מבין". וכמתכונתו כתב ג"כ הרב חיים ויטאל ז"ל בהקדמה לעץ חיים. וכן בדברי חז"ל (חגיגה י"א:) "אין דורשין במרכבה ביחיד אלא א"כ הוא חכם ומבין מדעתו.בהע''ס, מהות חכמת הקבלה Rambanas savo Toros komentarų įvade rašo: „Iš tikro aš pateikiu patikimą sandorį.... kiekvienam žvelgiančiam į šią knygą... Tai reiškia, kad visose užuominose, kuriose aš rašau apie Toros paslaptis, aš tvirtai patikinu, kad mano žodžių negalima suvokti jokiu protu ir jokiu intelektu,tik iš išminčiaus kabalisto lūpų labai nuovokiam mokiniui“. (Baal Sulamas „Kabalos išminties esmė“)

פתיחה לחכמת הקבלה צב, צג  

Įvadas į kabalos išmintį

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




       Zat de Nekudim „man“ pakėlimas į Aba ve Ima ir sfiros „daat“ paaiškinimas


                                                            92.


Jau sakėme, kad hey tata pakilimas į nikvei einajim, įvyko cimcum bete ir sąlygojo katnut de Nekudim išėjimą.
Taigi kiekviena pakopa pasidalino į dvi dalis.


Pirma dalis: g‘‘e (galgalta ve einajim), kuri pasiliko savo pakopoje, ir todėl yra vadinama „panim“ indais.


Antra dalis: achap (ozen, chotem, pe), kuri nukrito iš savo pakopos į žemesnę, ir todėl yra vadinama „achoraim“ indais.
Kaip yra paaiškinta 76 sk.


Taigi kiekviena pakopa pasidarė „dviguba“, t.y. su „pnimijut“ (vidine dalimi) ir „chiconijut“ (išorine dalimi).
Tai reiškia, kad viršutinės pakopos „achorajim“ nukrito į apatinės pakopos „pnimijut“.
Taigi Keter deNekudim achapas yra nukritęs ir apsirengęs Aba ve Ima g‘‘e, t.y. vidinėje dalyje.
O Aba ve Ima achapas yra nukritęs ir apsirengęs g‘‘e zat de Nekudim.


                                                         93.


Taigi gadlut de Nekudim metu, išeinanti nauja šviesa A‘‘B – Sag, nuleidžia atgal hey tata į savo vietą, į pe, ir tada pakopa susigrąžina savo nukritusį achapą.
Taip pat tada skaitosi, kad apatinė pakopa (g‘‘e), kuri buvo „susijungusi“ su viršutinės pakopos achapu, taip pat kyla kartu į viršutinę pakopą.
Juk yra taisyklė, kad „dvasingume nėra išnykimo“.


Kaip apatinės pakopos g‘‘e buvo susijungusi katnuto metu su aukštutinės pakopos achapu, taip šios pakopos neatsiskiria viena nuo kitos ir gadluto metu, kai viršutinės pakopos achapas sugrįžta į savo pakopą.
Tai reiškia, kad tada apatinė pakopa tampa tokia pati, kaip ir viršutinė, nes apatinis, pakilęs į viršutinį, tampa toks pat, kaip ir viršutinis.