• תנא דבי אליהו: מעיד אני עלי שמים וארץ, בין איש בין אשה, בין גוי בין ישראל, בין עבד בין שפחה, הכל לפי מעשיו, רוח הקודש שורה עליו. רח''ו שערי קדושה Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu): „Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus, taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė. Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų. Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה יח  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                    18.

„Laidavimo“ (atsakomybės) idėją gerai paaiškino tana (išminčius, mokytojas) midraše Vajikra Raba.
Pasakojimas apie du žmones, plaukiančius vienoje valtyje.
Kai vienas žmogus pradeda gręžti valtyje skylę po savimi, kitas jam sako:
„Kodėl tu gręžti skylę?“
Tas atsako:
„Koks tavo reikalas, juk aš po savimi gręžiu skylę, o ne po tavimi?
Tada draugas sako jam:
„Kvaily, juk abu kartu paskęsime vienoje valtyje!“ (Vajikra Raba 84).

Iš tikro sakėme, kad „neigiantys Toros jungą“ yra paskendę meilėje sau,
todėl jie savo veiksmais daro „geležinę užtvarą“.
Ir ši „užtvara“, neleidžia net pradėti Toros ir priedermių teisingą vykdymą visoje apimtyje,
pagal nuostatą:
„Mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Kaip sakėme, kad ši nuostata yra „laiptai“,
kuriais galima „užlipti“ į „susiliejimą“ su Kūrėju.
Todėl, kokie yra teisingi midrašo žodžiai:
„Kvaily, juk abu kartu paskęsime vienoje valtyje!“