kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הערבות, המשך ממאמר מתן תורה כט  

„Laidavimas“ (Atsakomybė), „Toros dovanojimo“ tęsinys

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


                                                                 

                                                                    29.


Taip pat tampa aiški, visa šio darbo – „Šventikų karalystė (mamlechet kohanim)“ apimtis.
Ir tai yra galutinis idėjos: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“ realizavimas.
Todėl iš tikro Moše, mūsų mokytojas, turėjo susilaikyti ir neatverti šio labai išaukštinto ir pakylėto darbo pobūdžio.
Iš tikro Moše galėjo suabejoti ir pabijoti, kad Izraelio sūnūs nesutiks atsisakyti viso savo materialaus turto ir įsigijimų, o visą savo turtą paskirti Kūrėjui, kaip ir apibūdina išsireiškimas: „Šventikų karalystė (mamlechet kohanim)“.


Tai panašu į tai, kaip rašo Rambamas, kad moterims ir mažiems vaikams yra draudžiama atverti tikrą darbo Kūrėjui apimtį ir pobūdį, t.y. darbo ne dėl materialaus užmokesčio.
Tačiau reikia palaukti, kol jie (moterys ir maži vaikai) suaugs ir „ateis į protą“, ir bus pas juos ryžtas įvykdyti visa tai veiksmu.
Todėl Kūrėjas perspėjo Moše ir pasakė:
„Ne mažiau“.
Tai reiškia, kad Moše turi paaiškinti ir pasiūlyti visą realų darbo pobūdį su visu pakylėjimu, išreikštu žodžiais: „Šventikų karalystė (mamlechet kohanim)“.


Ir taip pat kas liečia užmokestį, apibrėžtą žodžiais: „Šventa tauta (goi kadoš)“.
Moše, mūsų mokytojas, galėjo išsiplėsti ir per daug pasakyti apie nežemišką malonumą, paslėptą „susiliejime su Kūrėju“.
Iš tikro Moše galėjo papasakoti ir paruošti Izraelio sūnus, kad jie priimtų šį Kūrėjo „grandiozinį“ pasiūlymą.
Ir tada visiškai nebūtų jokios problemos totaliai atsisakyti viso savo materialaus turto, kaip ir dera šventikams (kohenams).
Todėl ir čia vėl atėjo Kūrėjo perspėjimas:
„Ne daugiau“.


Iš tikro Moše turi „uždaryti“ ir „paslėpti“ šio išaukštinto darbo užmokestį, kuris slypi žodžiuose „Šventa tauta (goi kadoš)“.
Todėl, kad jeigu būtų atvertas šis „stebuklingas“ atlygis, tada iškart būtų sugadinta darbo Kūrėjui idėja.
Tai reiškia, kad žmogus iškart panorėtų pasisavinti šį nepaprastą užmokestį, ir tai jau skaitytųsi kaip egoizmas, bei meilė sau, ir būtų „iškreipta“ visa ši išaukštinta ir tyra intencija.


Todėl aišku, kad apie darbo pobūdį, išreišta žodžiais:
„Šventikų karalystė (mamlechet kohanim)“, pasakė Moše Kūrėjas:
„Ne mažiau“.
Ir apie paslėptą žodžiuose: „Šventa tauta (goi kadoš)“ užmokesčio dydį, pasakė Kūrėjas:
„Ne daugiau“.