• אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Šmone esre“ שמונה־עשרה

I. M. Lav

Ryte, „Šacharit“ maldos metu, „Šmone esre“ skaitymui atsistojama  palaiminimo, kuriuo pereinama nuo „Šma“ į „Amida“, pabaigoje, ties žodžiais: „Šlovė Kūrėjui Aukščiausiajam, mūsų išgelbėtojui“, o jį užbaigus žodžiais: „...išgelbėjęs Izraelį“, žengiami trys žingsniai pirmyn ir pradedama „Šmone esre“.

Šitam papročiui yra daug paaiškinimų. Visų pirma, Tora pasakoja, kad kai Moše artinosi prie Kūrėjo, kildamas į Sinajaus kalną, jis turėjo nugalėti tris kliūtis, skiriančias jį nuo Šchinos (Dieviško buvimo): tamsą, debesis ir rūką. Lygiai taip ir mes, prieš prisiartindami prie Šchinos ir prieš kreipdamiesi į Kūrėją antru asmeniu („Palaimintas Tu...“ – kaip lygtai Jis stovi prieš mus), padarome tris žingsnius. Be kita ko, tai primena karalių rūmų etiketą: prieš kreipiantis į karalių su prašymu, padaromi trys žingsniai, taip lyg išreiškiant neryžtingumą, prašant karaliaus teiktis išklausyti prašymą. Todėl, kai baigiama „Šmone esre“, ties žodžiais „nustatantis taiką Savo aukštybėse, Jis atsiųs taiką ir visam Izraeliui“, yra žengiami trys žingsniai atgal, panašiai, kaip tarnas, ketinantis pasitraukti nuo savo pono ir išreiškiantis tuo prašymą leisti jam tai padaryti.

Maldos „Šmone esre“ metu yra nusilenkiama tik pirmo ir aštuoniolikto palaiminimų pradžioje ir pabaigoje. Halacha ne tik tiksliai nurodo, kurioje maldos vietoje reikia lenktis, bet ir kokiu būdu tai reikia padaryti: ties žodžiu „Palaimintas“, kuriuo prasideda „Šmone esre“ tvirtai suglausti keliai truputį sulenkiami, ties žodžiu „Tu“ viršutinė liemens dalis palenkiama į priekį, o tariant Kūrėjo vardą, reikia visiškai išsitiesti. Kaip nurodo išminčiai: „kai lenkiamasi – lenkiamasi ties žodžiu „Palaimintas“, o kai atsitiesiama – atsitiesiama ties Kūrėjo vardo paminėjimu“.

Babilono Talmudo traktate Megila kalbama apie kai kurias „Šmone esre“ maldos smulkmenas. Šimonas Hapakoli¹ buvo tas, kuris pagal ravo Gamlielio iš Javno pavedimą galutinai suformulavo „Šmone esre“ tekstą. Pagal kitus duomenis, maldos teksto redakciją užbaigė 120 Didžiojo susirinkimo narių, tarp kurių taip pat buvo trys iš paskutiniųjų pranašų: Chagai, Zacharja ir Malachi.

[1] Šimon Hakapoli – tanajus. Pasak Raši, Hakapoli reiškia „vatos pardavėjas“.