• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

מהות הדת ומטרתה ו 

Religijos esmė ir tikslas

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                   6.

Vystymasis „sąmoningai – savo noru“ ir vystymasis „nesąmoningai – prievarta“

Iš tikro dvi jėgos „stumia“ mus, kad užliptume ant minėtų „laiptų“ pakopų, kurių pabaiga siekia „Dangų“, ir tai yra galutinis taškas – „formų su Kūrėju sutapimas“.
Ir visas skirtumas tarp šių dviejų jėgų yra tas, kad viena jėga stumia mus „nesąmoningai – prievarta“, t.y. be mūsų pasirinkimo.
Ši jėga stumia mus „iš užpakalio“, ir šią jėgą mes apibrėžėme, kaip „kentėjimų kelias“, arba „žemės kelias“.

Visa tai pas mus ateina, kaip „musar“ (dorovės) filosofija, dar vadinama „etika“, kuri yra paremta praktiniu – kritiniu pažinimu.
Ir šio mokymo principo aiškinimas remiasi ta žala, kurią gimdo naudojimasis savo egoizmu.
Todėl šie mūsų „patyrimai“ yra „atsitiktiniai“, t.y. be mūsų pasirinkimo ir suvokimo, t.y. „nesąmoningi“ ir „priverstiniai“.
Tačiau ir šie „patyrimai“ garantuotai veda mus į tikslą, nes ir jų dėka mumyse didėja ir stiprėja blogio pažinimo lygis.
Ir aišku, kad tuo dydžiu, kuriuo mes pažįstame blogį, tuo pačiu greičiu mes jį paliekame.
Taip mes „užlipame“ ant aukštesnio mūsų išsivystymo „laiptelio“.

Ir kita jėga „stumia“ mus „sąmoningai“, tai reiškia pagal mūsų pačių „pasirinkimą“.
Todėl ši jėga jau „traukia“ mus iš priekio, o ją mes apibrėžėme, kaip „Toros ir priedermių kelias“.
Be to, priedermių vykdymo ir dvasinio darbo, kad „suteikti malonią dvasią Kūrėjui“, dėka šis „blogio pažinimas“ mumyse vystosi nuostabiai greitai.
Kaip yra paaiškinta str. „Toros dovanojime“ 13 sk.

Todėl čia mes išlošiame dvigubai:
1. Mums nereikia laukti gyvenimo įvykių, kurie „pastumtų“ mus iš „užpakalio”.
Tai reiškia, kad visa šio postūmio „apimtis“ yra matuojama, pagal skausmų ir sugriovimų „dydį”, kurį sąlygoja blogis mumyse.
Tačiau, dirbant Kūrėjui, šis „pažinimas“ pas mus vystosi be išankstinių „sugriovimų“ ir „skausmų“.
Dargi atvirkščiai, dirbdami Kūrėjo darbą, mes jaučiame malonumą ir ramybę.
Taip pat šio darbo dėka pas mus atsiranda pažinimas ir neapykanta savanaudiškumui bei „meilei sau“, nes egoizmo „kibirkštys“ trukdo mums pajausti tikrą sąlygojimo Kūrėjui mėgavimosi skonį.
Iš tikro šiuo keliu laipsniškas „blogio pažinimo“ jausmas pas mus vystosi dideles ramybės ir malonumo gavimo „fone“.
Tai reiškia, gaunant gerumą, dirbant Kūrėjo darbą, nes šis malonumas ir ramybė ateina pas mus dėl „formų su Kūrėju sutapimo“.

2. Eidami Toros keliu, mes išlošiame laiko, nes dirbdami „sąmoningai“, galime padidinti „tempą“, ir savo noru pagreitinti vystymąsi.