Žvakių uždegimo tvarka
Pirmąją naktį degama pirmoji žvakė iš dešinės ir sakomi trys palaiminimai:
ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם אשר קידשנו במצוותיו וציוונו להדליק נר חנוכה
„Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, pašventinęs mus Savo priedermėmis ir liepęs uždegti Chanukos žvakes!“
ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם שעשה ניסים לאבותינו בימים ההם בזמן הזה
„Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, padaręs stebuklus mūsų tėvams tomis dienomis, tuo metu!“
ברוך אתה ה' אלוהינו מלך העולם שהחיינו וקיימנו והגיענו לזמן הזה
„Palaimintas Tu, Kūrėjau, Visatos Valdove, kad davei mums gyvenimą, kad palaikai mus ir kad leidai sulaukti šio laiko!“
Septynis
sekančius vakarus yra sakomi tik pirmi du palaiminimai. Tačiau jei dėl
kokios nors priežasties pirmąją Chanukos dieną žvakės nebuvo uždegtos,
tada kai tai daroma pirmą kartą, pasakomas ir trečiasis palaiminimas.
Likusias Chanukos dienas pridedama po vieną žvakutę, uždegant sekančią
žvakę iš eilės: antrą iš dešinės, trečią iš dešinės ir t.t. Ir kiekvieną
vakarą pradedama degti būtent nuo jos. Tai yra žvakučių pridėjimas yra
iš dešinės į kairę, o kiekvieną kartą jos uždegamos iš kairės į dešinę.
Uždegant
žvakes yra skaitoma: „Šias žvakes mes uždegame kaip atminimą apie
išgelbėjimą ir apie stebuklus“ ir t.t., o po to dainuojamas tradicinis
Chanukos himnas צור מעוז „Maoz cur“ („Tvirtovė ir uola“). Šis himnas
sudarytas kaip achrostichas, kuriame užšifruotas jo autoriaus vardas:
Mordechajus. Šis poetas gyveno XIII amžiuje. Himno turinyje atsispindi
įvairūs įvykiai, kuriuose pasireiškė Kūrėjo meilė Savo tautai - kai Jis
darė stebuklus gelbėdamas juos nuo priešų, kurie grasino išnaikinimu
(įdomu pastebėti, kad Vokietijos bendruomenėse nedainavo paskutinės šio
himno eilutės, kuriame kalbama apie būsimą kerštą priešams. Šioje
eilutėje išreiškiamas prašymas išgelbėti nuo „raudonojo“ - tai yra nuo
Esavo, laikyto krikščioniško pasaulio simboliu. Vokiečiai galėjo
įžvelgti šiuose žodžiuose užuominą į Frydrichą Barbarosą, kuris buvo
Trečiojo kryžiaus žygio organizatorius ir praliejo nemažai judėjų
kraujo. Ir šis paminėjimas Vokietijos judėjams grėsė dideliais
nemalonumais). Himnas „Maoz cur“ baigiasi malda apie Šventyklos
atstatymą ir pilną judėjų tautos išvadavimą.
Penktadienį Chanukos
žvakės yra uždegamos pirmiau nei Šabato žvakės. Tą dieną į lempeles
reikia įpilti daugiau aliejaus, nei paprastai (arba uždegti ilgesnes
žvakes), kad žvakės degtų mažiausiai pusę valandos po nakties pradžios.
Baigiantis
Šabatui Chanukos žvakių uždegimo tvarka sinagogoje (ten taip pat yra
uždegama „chanukija” dėl stebuklo garsinimo) skiriasi nuo uždegimo
tvarkos namuose. Sinagogoje pirmiausiai uždegamos Chanukos žvakės,
paskui atliekama „Avdala“, o namuose atvirkščiai - pirmiausiai atliekama
„Avdala“, o paskui degamos Chanukos žvakės.
Jei „chanukija“ nebuvo
uždegta pačioje nakties pradžioje, tai galima padaryti, pasakius
atitinkamus palaiminimus tol, kol žmonės mieste dar nemiega - nes tada
dar jie mato Chanukos šviesas ir tuo pačiu dalyvauja stebuklo garsinime.
Jei žvakės uždegamos vėliau, tada tai daroma be palaiminimo. Jei vyras
negali uždegti žvakių, tai daro moteris. Reikia paminėti tai, kad
egzistuoja paprotys, pagal kurį moterys neatlieka jokių darbų, kol dega
Chanukos žvakutės.