• רֵישׁ לָקִישׁ אָמַר: אֵין אָדָם עוֹבֵר עֲבֵירָה אֶלָּא אִם כֵּן נִכְנַס בּוֹ רוּחַ שְׁטוּת. סוטה ג' – א'. זוהר, ויצא, ס''מ ואשת זנונים Reiš Lakiš sako: Žmogus nepadaro nuodėmės, bet tik, kai įeina į jį „kvailumo dvasia“. (Talmudas, Sota 3 – 1)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Tu bi Švat

I. M. Lav

15 švato, Tu bi Švat - nauji medžių metai. Tuo metu medžiai Izraelyje atgyja po žiemos miego.

Tu bi Švat turi tiesioginį ryšį su ערלה orla ir נטע רבעי neta revai, תרומות ומעשרות aukojimų ir dešimtinių įstatymais ir bendrai su priedermėmis, kurios susijusios su Izraelio žeme (apie tai kalbėta ankstesniuose skyriuose). Kas liečia נטע רבעי neta revai ir ערלה orla, 15 švato diena nustato ribą, pagal kurią yra skaičiuojami medžio ir jo vaisų metai. Kaip jau minėta, pirmais trejais metais negalima valgyti medžių vaisių, o ketvirtų metų derlių Tora nurodo nuvežti į Jeruzalę ir suvalgyti jį ten (arba išpirkti pinigais, kuriuos reikia pristatyti į Jeruzalę vietoje derliaus). 15 švato diena yra ta data, pagal kurią nustatoma, kuriems medžio gyvavimo metams priklauso derlius ir kuriems su žemės darbais susijusiems įstatymams jis priklauso: ערלה ,נטע רבעי ir t.t. Pavyzdžiui: medis, pasodintas iki 15 avo 5736 metais (pagal judėjų kalendorių), pradėjo savo antrus gyvavimo metus 1 tišrei 5737 metais (nes 1 tišrei - sodinukų „Nauji metai“), 5739 metų 15 švato dieną pasibaigs treti medžio metai (nes medžio metai nustatomi ne pagal 1 tišrei dieną, o būtent pagal 15 švato). Vadinasi, visi jo vaisiai, užsimezgę iki 15 švato dienos - skaitosi ערלה, o tie kurie užsimezgė po 15 švato - נטע רבעי, ir juos galima valgyti Jeruzalėje. Lygiai po metų medžiui sukanka penki metai, kai visus jo vaisius galima naudoti maistui be jokių apribojimų.

Apie dešimtinių atskyrimą Tora sako: „Būtinai atskirk dešimtąją dalį [מעשר] nuo tavo javų derliaus, kurį gauni kiekvienais metais“ (Dvarim 14:22). Remiantis tuo išminčiai nurodo, kad negalima atskirti dešimtinės nuo vieno derliaus, galvojant tuo pačiu įvykdyti priedermę, kas liečia ir kitų metų derlių.

15 švato dienos kaip „visuotinės visų medžių gimimo dienos“ nustatymą galima paaiškinti tokiu palyginimu: taip yra su skolų surinkimu bet kurioje šalyje: mokesčio suma nustatoma pagal pajamas, gautas bėgyje metų, kurių pradžia nustatoma iš anksto tam tikra data.

15 švato taip pat nustato, kokią būtent dešimtinę reikia atskirti: pirmais ir antrais metais po שמטה šmita - ראשון מעשר pirmąją dešimtinę ir מעשר שני antrąją dešimtinę, o trečiais metais מעשר עני dešimtinę vargšams vietoje antrosios dešimtinės. Pavyzdžiui, jei 5733 metais buvo שמטה metai, tai nuo visų vaisių, užsimezgusių 5734 metais ir 5735 metais iki 5736 metų 15 švato reikia atskirti antrąją dešimtinę, o nuo tų vaisių, kurie užaugs ant medžio nuo 5736 metų 15 švato iki 5737 metų 14 švato dienos reikia atskirti dešimtinę vargšams.